2017 ir 2018 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 procento gyventojų. Pasak ataskaitos, palyginti su 2019-aisiais, pernai daugelio grupių skurdo rizikos lygis padidėjo arba išliko panašus.
Šia tema „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
„Ataskaitoje parodytas vaizdelis, kaip keitėsi skurdo rizikos lygis nuo 2006 m. 2006-aisiais jis buvo 20 proc., po keturiolikos metų – 20,9 proc. Kadangi kainos, poreikiai didėja, skurdo lygis skaitine išraiška auga“, – aiškino parlamentaras A.Sysas.
Jo manymu, tokiems skaičiams daug reiškia pajamų perskirstymas. Jei žiūrime, kokias pajamas gauna didžioji Lietuvos žmonių, ir ką gauna 20 tūkst. pačių turtingiausių, matytume, kad pastarųjų gaunamas pinigų kiekis žymiai didesnis. Todėl skurdo riziką parodantis skaičius, kadangi skaičiuojama formule, išlieka tokio lygio.
„Paprasčiausiai valstybė, kuri surenka mažiau pinigų, negali skirti pakankamai lėšų spręsti šioms problemoms, – teigė A.Sysas. – Kitų metų biudžete socialinei apsaugai projektuojama 8 mlrd. eurų. Žiūrint nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tai žymiai mažiau nei Europos vidurkis“.
Seimo narys skaičiavo: Čekijoje, pavyzdžiui, skurde gyvena 10 proc. gyventojų, Suomijoje – 11 proc. Pasak A.Syso, požiūrio klausimas, kaip sprendžiame tų žmonių, kurių pajamos žemiausios, problemą – tai nėra vien piniginė išraiška. Tai ir galimybė vaikams normaliai mokytis, dalyvauti kultūrinėje veikloje ir visa kita – įvairiausia paletė, ko dabartinė mūsų struktūra negali užtikrinti. „Visa tai vienaip ar kitaip atsirems į piniginę išraišką“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis teigė, kad skurdo rizikos lygyje gyvena labai daug vienišų pagyvenusių žmonių, todėl buvo padarytas teisingas sprendimas atskirti bazinį pensijos dydį nuo individualios pensijos dalies. A.Syso manymu, mažinti skurdą būtų galima per nacionalinės pensijos idėją.
„Statistika rodo, kad į skurstančiųjų grupę pirmiausia patenka vieniši asmenys ir jaunos šeimos – ypač vienas vaikus auginantis tėvas. <...> Išmokos, kurias šiandien mokame vaiką auginančiai mamai, dar neturinčiai socialinio draudimo ir gaunančiai tik socialines išmokas, labai žemos – Europos kontekste vienos mažiausių“, – komentavo parlamentaras.
Jo kolegos Seime M.Lingės nuomone, ES kontekste pamatytumėte daug šalių, laikomų gerovės valstybėmis, kurios, kad ir kiek beskirtų socialinei apsaugai, susiduria su skurdo rizikos lygiu.
M.Lingė pavyzdžiu pateikė Švediją. Čia socialinei apsaugai skiriama apie 19 proc. nuo BVP. Pas mus skaičius siekia apie 13 proc. Švedijoje skurstančiųjų pagal palyginamuosius duomenis buvo 17 proc. – beveik arti 20 proc., kur esame mes.
„Turime kelti klausimą, kaip su ribotais resursais galime efektyviausiai padėti toms grupėms, kurioms pagalbos reikia labiausiai“, – komentavo M.Lingė.
Jis pateikė skaičius: vienišų asmenų Lietuvoje skursta apie 46 proc., iš bedarbių skursta apie 55 proc., iš senatvės pensininkų – 39 proc. (per lyginamąjį laikotarpį skaičius išaugo 4 proc.), iš žmonių su negalia – 32 proc.
Parlamentaras paminėjo, kad, kalbant apie vienišus senjorus, ši valdančioji dauguma su gausiu opozicijos palaikymu priėmė vienišo asmens išmoką. Pensijų augimas numatytas dėl pensijų indeksavimo. Tiems, kurių pensijos balansuoja apie 260 eurų, numatytas spartesnis didėjimas. Kitąmet 80 eurų neatskaičius mokesčių (virš 40 eurų atskaičius mokesčius) didės minimali mėnesio alga (MMA).
Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius R.Lazutka teigė, kad Lietuvoje skurdas labiau paplitęs nei vidutiniškai Europoje. „Jei lyginame skurdo lygį įvairiose valstybėse iki valstybės įsikišimo – iki socialinių išmokų – ir po jo, Lietuvoje skirtumas nėra toks didelis kaip Švedijoje. Iki socialinių išmokų Švedijoje skurdo lygis būtų panašus kaip Lietuvoje, bet švedai jį sumažina labiau, nei tą padarome mes.
3 procentiniai punktai – reikšmingas dydis, mes Lietuvoje niekada to neturėjome. Jei pasiektume 17 proc., būtų gerai“, – komentavo jis ir pridūrė, kad nereikėtų galvoti, kad ir Švedijoje viskas, ką valstybė surenka mokesčių forma, nukreipiama skurdui mažinti.
Beje, ne tokios turtingos šalys kaip Švedija – Suomija, Čekija, Slovakija – sugeba pasiekti mažesnį skurdo lygį.
Kalbėdamas apie priemones, kurias Lietuva taiko skurdui mažinti, R.Lazutka pastebėjo, kad jos veikia taip, kad skurstančiųjų skaičius visuomenėje labiau neauga. „Tačiau turime ilgalaikes problemas, kurios aprėpia labai didelius gyventojų sluoksnius, ir atitinkamai socialinės politikos priemones, kurios yra nepakankamos“, – kalbėjo profesorius.
Anot R.Lazutkos, svarbu, kad taikomos priemonės būtų spartesnės, nei į priekį bėganti skurdo riba.
Nepaisant priimtų priemonių, jo manymu, 2022 m. skurdo riba bus virš 530 eurų – tai, ką gaus MMA padidinus Lietuvoje dirbantis žmogus. Su pensijomis, R.Lazutkos teigimu, panašiai – ilgus metus turime vidutinę pensiją, kuri nesiekia skurdo ribos. Pensijos bus padidintos, tačiau skurdo riba irgi auga.
„MMA ir pensija pas mus žemos ilgą laikotarpį, jau nekalbat apie bedarbio išmoką, kuri vidutinė gerokai mažesnė nei skurdo riba. Dėl to žemiau skurdo ribos turime gana didelį gyventojų skaičių“, – nurodė profesorius.
A.Sysas, reaguodamas į M.Lingės pateiktą Švedijos pavyzdį, atkreipė dėmesį, kad Skandinavijos šalys savo laiku priėmė labai daug pabėgėlių, su kuriais kyla nemažai problemų: tarp jų didelis nedarbas, iškyla edukacijos, užimtumo iššūkių. „Ta grupė skurdo lygyje duoda labai didelį neigiamą balansą. Jei Lietuvoje būtų tiek pabėgėlių, kiek Švedijoje, mūsų rodiklis būtų žymiai blogesnis, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Seimo narys. -
Tokias problemas turime matyti ir žinoti, kaip jas spręsime. Ko gero didžioji dalis tų 4 tūkst. sieną (Lietuvos-Baltarusijos – red. past.) nelegaliai kirtusių asmenų, kai tik atsiras galimybė, patrauks Švedijos ir Vokietijos kryptimi. Bet dalis liks čia. Jei iš jų nepasimokysime, mūsų rodikliai gali būti dar blogesni“.
Kalbėdamas apie skurstančiuosius, A.Sysas klausė, ar didžiajai daliai žmonių sudarome sąlygas susirasti darbą. „Jei reikia iš kokio kaimelio autobusu nuvažiuoti iki darbovietės, bilietui per mėnesį, gaunant MMA, išleidžia 70 eurų. Žmogus moka skaičiuoti: jis beveik nemato šeimos, darbo užmokestis mažas, prisideda kelionė, – kalbėjo jis. -
Konstitucijoje pasakyta, kad valstybė žmonėms, kai jie negauna pajamų, laiduoja tam tikras išmokas. Tai – mūsų konstitucinė norma. Nereikia piktintis, jei mes, būdami valstybė, bendruomenė, padedame tiems žmonėms. Nereikia jų vadinti tinginiais“.
R.Lazutka pateikė skaičius, kad bedarbių Lietuvoje – 100 tūkst. Iš jų kas antras skursta, bet apskritai skurstančių žmonių Lietuvoje – 11 kartų daugiau – 560 tūkst.
Vidutinė išmoka skurstančiajam – 350 eurų, ji mokama kas antram bedarbiui. Kiti gauna daugiausia 140 eurų.
