– Ar vyksta dar diskusijos labiau plėsti galimybių paso (GP) įgalinimą, leisti teikti daugiau paslaugų klientams tiks su GP? Taip pat ar rimtai svarstoma, kad neskiepyti žmonės turėtų susimokėti už gydymą patys?
– Svarstymų dėl susimokėjimo už gydymą nėra, kalbama nebent apie testavimo išlaidų padengimą ateityje darbdavio sąskaita arba ligos išmokos nemokėjimą tiems žmonėms, kurie nesiskiepijo dėl savo pasirinkimo, o ne dėl objektyvių priežasčių. O dėl GP, tokio, koks yra dabar, svarbiausia, kad jis apskritai būtų tikrinamas, veiktų. Kad prekybos centruose būtų skenuojamas, kad tos aplinkos, kur veiklos yra neribojamos, būtų apsaugotos.
– Kodėl darbdaviai turi būti atsakingi už testus ir už juos mokėti?
– Darbdaviai arba darbuotojai, čia dar diskutuojama. Kol kas už testus moka valstybė, o pavieniai darbdaviai moka už testus dėl greičio ar kitų priežasčių. Jeigu situacija nesikeičia ir vakcinavimo tempai negreitėja ir vis dar yra nemažas nepasiskiepijusių darbuotojų skaičius tam tikrose srityse, ar neturėtų atsakomybę ir kaštus už testus prisiimti darbdaviai ar darbuotojai?
– Ar užimtumo situacija po pandemijos pagerėjo?
– Taip. Šiandien nedarbo rodikliai neblogi, kitos problemos – kad yra gana daug laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai negali surasti darbuotojų. UT turėdami nemažai registruotų nedirbančių žmonių, kurių negalime įdarbinti. Jie turi arba netinkamą kvalifikaciją, arba neturi motyvacijos dirbti, arba registravosi į UT tik tam, kad gautų papildomą išmoką per pirmąjį karantiną, ar turėtų nemokamą sveikatos draudimą.
Šiuo metu ministerijoje bandome paruošti tokią UT reformą, kad tai būtų institucija, kuri dirbtų su motyvuotais, tikrai darbo ieškančiais žmonėmis. O visi kiti žmonės turėtų galimybę gauti jiems reikalingas paslaugas, bet per kitas institucijas, kad UT specialistai galėtų dirbti tik su darbo ieškančiais žmonėmis. Taip būtų galima greičiau suvesti darbdavius ir darbuotojus, būtų greičiau ir kokybiškiau užpildomos laisvos darbo vietos.
– Galbūt problema ta, kad pati UT nėra aktyvi? Ten yra krūva bedarbių, o ji tuo pačiu dar teikia visokius mokymus. Ten pilna visko, bet kažkaip „nesueina galai“.
– UT veiklos turi būti išgrynintos ir jau turime aiškų mechanizmą, kaip to sieksime. Šiuo metu labai intensyviai diskutuojame ir su savivaldybėmis, nes užimtumo problema labai skiriasi skirtingose savivaldybėse. Ten ir skirtingi darbdavių, ir bedarbių poreikiai. Pačios savivaldybės geriausiai žino, kokių profesinių kompetencijų, mokymų jiems ten labiausiai reikia.
Galbūt kalbėsime su savivaldybėmis apie kokius nors bandomuosius projektus – panašiai darėme su piniginės socialinės paramos administravimo perleidimu pačioms savivaldybėms. Matėme, kad tai veikia tikrai efektyviai, nors pradžioje ir buvo to nerimo, ar pavyks tą piniginę socialinę paramą skirstyti. Todėl šiandien manome, kad galbūt būtų didesnis efektyvumas, jeigu būtų didesnis savivaldybių įsitraukimas į užimtumo politikos formavimą, dalies UT veiklų administravimą.
– Kokiose institucijoje liktų tie nemotyvuoti bedarbiai?
– Tie, kurie nori gauti socialinę paramą, galėtų ją gauti per socialinės paramos skyrius. Turime net 29 savivaldybes, dalyvaujančias bandomuosiuose projektuose dėl ilgalaikių bedarbių įdarbinimo su tam tikra atvejo vadyba. Su turinčiais įvairių priklausomybių ar dėl tam tikrų savo gyvenimo aplinkybių labai ilgą laiką iš darbo rinkos iškritusiais žmonėmis šiek tiek ilgiau ir plačiau dirba atvejo vadybininkai.
Norintys gauti sveikatos draudimą žmonės, registruodamiesi į UT, galėtų tiesiog pažymėti, kad jiems reikalingas tik sveikatos draudimas. Arba galbūt būtų galima kalbėti apie kažkokį universalų sveikatos draudimą, kuris priklausytų visiems neturintiems pajamų ir dėl to jo negalintiems įsigyti žmonėms. Šiuo metu vyksta diskusijos su Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijomis, nes tai visgi ir biudžeto klausimai.
– Ar statistika neišsikreips, jei dalis bus UT, o dalis kažkur kitur?
– Manau, kad statistika išsikreipia būtent dabar, nes turime virš 200 tūkst. registruotų nedirbančių žmonių, bet matome, kad tik 11 proc. gauna socialinę paramą, apie 40 proc. gauna nedarbo draudimo išmoką – vadinasi, yra netekę darbo, o visi kiti žmonės negauna jokių paslaugų.
Vadinasi, arba dirba kažkokioje šešėlinėje rinkoje, bet jiems buvo paskata užsiregistruoti UT, nes galėjo gauti dosnią 200 eurų išmoką, arba tai yra studentai, arba trečius metus vaikus auginančios mamos, arba dar kitokie žmonės, kurie nebūtinai ieško užimtumo. Kokia dalis tų žmonų yra aktyvi? Kuri gali persikvalifikuoti, atliepti darbo rinkos poreikius, kurie šiandien gana dideli.
– Vieni ieško darbo, kiti – būsto. Šiek tiek keičiate jaunų šeimų būstų įsigijimo tvarką regionuose. Bet ar apskritai ši priemonė pasiteisino?
– Man atrodo, kad taip. Šiuo metu turime apie 600 šeimų, kurios laukia pirmojo būsto. Tai parama jaunoms šeimoms, šiemet perskirstėme ir papildomas lėšas iš SADM, dar 4 mln., kad tas pirmasis būstas būtų prieinamas regionuose norinčioms kurtis jaunoms šeimoms. Kitais metais biudžete taip pat planuojame gana nemažą eilutę, kad galėtume ir toliau šią priemonę plėtoti.
Laukiančių žmonių yra nemažai, biudžeto galimybės ribotos, bet manome, kad tą priemonę vis tiek reikia plėtoti. Ar jos forma pati tobuliausia, kokia gali būti, nežinia, bet reglamentavimą visada galima keisti, bet, man atrodo, kad būsto problema tiek jaunoms šeimoms, tiek tam tikrus socialinius iššūkius patiriantiems žmonėms vis dar yra gana sudėtinga.
– Kol kas pokyčiai atrodo tokie „kosmetiniai“: dėl datų, po kiek laiko būtų galima būstą parduoti... Bet miestai, kuriuose galima įsigyti būstą ir tam skiriama suma nesikeis?
– Nesikeis. Dar šiek tiek planuojame atnaujinimų socialinio būsto prieinamumo dalykuose, pavyzdžiui, palengvinti jo gavimą vieniems vaikus auginantiems žmonėms, nes jie susiduria su didesniais materialiniais sunkumais. Sieksime, kad šie žmonės socialinį būstą galėtų gauti be eilės.
– Ar visi įkąs pakilusias šildymo kainas? Kiek žmonių gali prašyti kompensacijų?
– Atlikome analizę dėl šildymo kainų ir matome, kad jos sugrįžta ir 2018-2019 metų sezono kainas. Tuo laikotarpiu turėjome apie 122 tūkst. šildymo kompensacijų gavėjų. Praėjusį sezoną kainos buvo stipriai nukritusios, todėl ir gavėjų skaičius buvo gerokai sumažėjęs.
Dabar matome, kad kylant kainoms, turėsime papildomai 7,5 tūkst. šildymo kompensacijų gavėjų. Visi žmonės, kuriems reikės paramos, tikrai ją gaus, bet visgi neviršys to gavėjų skaičiaus, kuris buvo 2018-2019 metais. Paramos suma irgi nebus tokia didelė, kaip buvo tais metais. Esame jau turėję tokias šildymo kainas, kokias matysime šį sezoną, o žmonių pajamos tikrai augo.
2022 metais irgi ketiname dėl pajamų priimti tam tikrus sprendimus: ir minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimą, ir pensijų modelį, kuris leis gana stipriai padidinti pensijas ir vienišo asmens papildomas išmokas, kurios padės didžiausią skurdo riziką patiriantiems senyvo amžiaus žmonėms, nes virš 40 proc. jų iki šiol patirdavo skurdo riziką.
– Visos kainos kyla. Kai kurie ekonomistai sako, kad infliacija gali siekti ir 10 proc. Ar tiek MMA, tiek pensijų kilimas nereiškia, kad nebus suvalgyta?
– Ne. Vidutinis darbo užmokestis (VDU) tikrai augs sparčiau. Tiek Finansų ministerija, tiek Lietuvos bankas teigia, kad infliacijos efektas gali turėti tam tikrą laikinumą ir dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių, ir dėl pandemijos įtakos, ir dėl kitų dalykų, ištikusių globaliu mastu visas ekonomikas, ne tik mūsų.
Bet prognozuojama, kad infliacijos lygis bus gana laikinas ir fiksuodami tokį ekonomikos augimą, kokį turime šiandien, tikrai turėtume savo biudžetus subalansuoti ir amortizuoti kainų kilimą, žmonių pajamos turėtų augti sparčiau.
– Pensijos. Ką galvojate apie valstiečių siūlymą, kad jeigu buvo sukaupta ne mažiau 5 tūkst. eurų ir ne daugiau 10 tūkst. eurų, juos būtų galima išsiimti arba pasirinkti, ar išsiimi visą sumą, ar gauni ją periodiškai?
– Reikia analizuoti visus siūlymus. Kiek realiai tai galėtų būti naudinga žmogui, irgi klausimas. Yra jau priėmusių tokį sprendimą valstybių ir atlikti tyrimai, kad tos gana nedidelės sumos visgi yra išleidžiamos labai greitai ir taip žmogus negali prisidėti prie gaunamos pensijos ir ilgesnį laiką susikurti tam tikrą saugumą.
Apie tai dar reikia diskutuoti, kalbėtis su ekspertais, siūlytojais. Aš asmeniškai kol kas kiek skeptiškai į tai žiūriu. Dabar SADM daugiausiai dėmesio kreipia į visų pensijų augimą ir didinimą, spartesnį jų indeksavimą. Manome, kad jau 2022 metais priėmus ministerijos siūlomą modelį pensijos galėtų augti apie 50 eurų.
