Dujų kainos šoktelėjo ir dėl kondicionierių
Pasak Seimo energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininko Justino Urbanavičiaus, dujų kainos šiemet šoktelėjusios dėl šalto praeito sezono, dujų saugyklos taip pat ištuštėjusios. Dujų pabrangimui įtaką padarė ir šoktelėjusios elektros kainos, dėl to, kad vasarą žmonės aktyviai naudojo kondicionierius.
„Nemažai įtakos turi ir padidėję taršos mokesčiai, kurie sukėlė kainas. Taip pat Azijos rinkos, Kinija, Japonija, atsigauna ir pereina nuo anglies prie dujų, todėl šis poreikis tiek Europai, tiek kitoms rinkoms padarė įtaką“, – kalbėjo J.Urbanavičius.
Tą patvirtino ir INVL grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė: „Išties užsitęsusi šalta žiema paliko gerokai mažiau laiko Europos dujų tiekėjams užpildyti rezervus ir, natūralu, kad nespėjama apsirūpinti pakankamu dujų kiekiu šildymo sezonui.“
Vis dėlto I.Genytė-Pikčienė ramino gyventojus dėl didelių šildymo kainų. Anot jos, tikėtina, jog ši žiema nebus tokia šalta, todėl ir dėl šildymo sąskaitų nereikėtų panikuoti.
„Šildymo kainos dviženkliais tempais kyla nuo labai žemos palyginamosios bazės. Tas gąsdinantis 20 proc. Lietuvoje yra nuo pernai lygio, kuris buvo žemas ir pigus. Tada visi labai džiaugėmės. Dabar grįžimas į 2018–2019 m. tikrai nėra kažkas katastrofiško“, – teigė ekonomistė.
Labiausiai šildymas brangs tik sostinės gyventojams, o kiti miestai, kurių šildymas labiau priklauso nuo biokuro, tokio didelio kainų smūgio nepajus. „Bet vilniečiai turi didesnę perkamąją galią, todėl nėra jautriausia dalis“, – pastebėjo I.Genytė-Pikčienė.
Visgi ji pripažino, kad pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams padidėjusios šildymo sąskaitos gali tapti skaudžiu smūgiu.
Tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) profesorius Vidmantas Jankauskas didėjančiose kainose įžvelgė ir pozityvų aspektą: „Kai šilumos kainos padidės, bus didesnė paskata atsinaujinti daugiabučius, nes kai kainos žemos, sakoma: „Ai, ir taip pragyvensime, nieko baisaus.“ Bet kai kainos taip pakyla, kai pamatome, kaip sąskaitos skiriasi gyvenantiems apšiltintame ir kiaurame name, suvokiame, kaip svarbu apsišiltinti daugiabučius.“
Ar Rusija nemanipuliuoja?
Nors Europa stipriai priklauso nuo Rusijos, nes apie 41 proc. dujų atkeliauja būtent iš ten, I.Genytė-Pikčienė sakė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra net geresnėje situacijoje nei Vakarų Europa, nes turi savo dujų saugyklą „Independence“.
„Esame geriau apsirūpinę dujomis ir mūsų regione tos didmeninės kainos yra gerokai mažesnės nei Vakarų Europoje“, – patikino ekonomistė.
Visgi ji pripažino, kad sunku įvertinti, ar Rusija dujų kainomis iš tiesų nebando manipuliuoti, nes energetika apima jau ne tik ekonominius, bet ir politinius sprendimus.
„Erdvės interpretacijoms daug. Europai reikia kuo skubiau mažinti priklausomybę, diversifikuotis tiek suskystintų dujų terminalų, tiek atsinaujinančios energetikos kryptimi“, – sakė ekonomistė.
Tačiau V.Jankauskas patikino, jog pernai žiema tikrai buvo šalta ir ji užsitęsė, todėl balandį ir gegužę, kai įprastai dujos jau būdavo pumpuojamos į saugyklas, tuo metu jos buvo ir toliau kūrenamos. Rusijoje situacija tokia pati – įprastai pavasarį saugyklose likdavo dar apie 35–40 proc. dujų, tačiau šįkart buvo likę tik 15 proc.
„Vadinasi, rusai išnaudojo savo rezervus ir jie pirmiausia užpildo savo saugyklas. Kad ir kaip būtų malonu pardavinėti daugiau dujų Europai, pirmiausia jie dabar rūpinasi savimi“, – paaiškino situaciją V.Jankauskas.
Tačiau Vilniaus universtiteto Taptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, energetikos ekspertas ir buvęs viceministras Romas Švedas pabrėžė, jog „energijos tiekimo saugumas turi būti visų valstybių darbotvarkėje labai aukštai ir riebiai užrašytas“, nes energija savaime neatsiranda ir paprastai ji nėra gaunama. Tai yra strategija.
„Vyriausybė turi paskaičiuoti, kaip užtikrins energijos tiekimą iš įvairių šaltinių. Kuo daugiau alternatyvų, tuo stabilesnė energijos tiekimo saugumo padėtis“, – sakė R.Švedas.
Ir visgi, jo nuomone, Rusija žaidžia žaidimus. „Baigtas statyti „Nord Stream 2“, bet jis dar nepriduotas, techninės sąlygos nepatvirtintos, šio projekto valdytojas dar nesertifikuotas. Tai gali užtrukti keturis mėnesius.
Bet Rusija nori paspartinti tokį projektą, todėl dirbtinai sukuria gamtinių dujų badą Europoje, kad Europa kuo greičiau įdarbintų „Nord Stream 2“ dujotiekio atšaką. Rusija net grasina, kad dujas parduos ne Europai, o Kinijai. Štai jums ir krizė“, – nukirto R.Švedas.
Valdžia nesikiša į kainų augimą – ir gerai?
Su padidėjusiosmis dujų kainomis susiduria visas pasaulis. Su tuo šalys tvarkosi skirtingai. Pavyzdžiui, Prancūzija pažadėjo po 100 eurų mažiau aprūpintoms šeimoms, graikai skirs 9 eurų kompensaciją per mėnesį, o vokiečiai pasakė, jog į situaciją kištis visai neketina. Panašu, jog Lietuva irgi laikosi pastarosios pozicijos, o, anot J.Urbanavičiaus, tai ir yra teisingas sprendimas.
„Mes nesame už tai, kad reikėtų duoti žuvį, o ne meškerę. Manome, kad reikia skatinti šildymo katilų įsigyjimą gyventojams prieinamomis kainomis, ypač žemesnio pragyvenimo lygio žmonėms“, – kalbėjo jis.
Pasak I.Genytės-Pikčienės, jei valdžia kištųsi, tai būtų populistinis žaidimas, ilgainiui tik išauginantis daugiau problemų.
„Tokie sprendimai yra greiti, populiarūs, bet ilgainiui jie sulipa į skolas, biudžeto deficitus ir virsta į didesnius mokesčius. Tad visa tai, ką žada politikai, reikia vertinti atsargiai. Todėl džiaugiuosi, kad mūsų premjerė nesileidžia į šį žaidimą“, – kalbėjo ekonomistė.
