Dar prieš mėnesį aiškinę, jog šildymas sostinėje brangs 50 procentų, šią savaitę įmonės Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) atstovai pripažino, kad teks jį branginti net ne 60 procentų, gal ir dar daugiau.
Kaip ruošiasi šią žiemą išgyventi namų, kurie ir ankstesniais sezonais už šilumą mokėjo daugiausia mieste, gyventojai?
Kai kiti vilniečiai dar nekelia didelio triukšmo laukdami pirmosios sąskaitos, brangiausių daugiabučių gyventojai jau dabar kraupsta nuo minties, kad šildymo sezonas nebe už kalnų.
Naujienos jau nebeslepia
Nors paprastai VŠT apie šildymo kainų kilimą taip anksti neskelbdavo, šiemet – išimtis. Šilumos tiekėjai nebeslepia, kad šilumos kaina gali išaugti daugiau nei 60 proc., palyginti su praėjusiu šildymo sezonu.
Pasak bendrovės atstovų, standartinio 50 kvadratinių metrų ploto buto lapkričio mėnesio sąskaita už šildymą galėtų siekti apie 40 eurų (pernai – apie 25 eurus), o tokio pat ploto renovuoto namo buto – apie 24 eurus (apie 15 eurų).
„Pagrindinę įtaką šilumos kainų augimui turi didėjančios dujų ir biokuro kainos, kurias diktuoja pasaulinės energijos išteklių rinkos“, – dėstė VŠT atstovai.
Nieko naujo ir tai, kad šildymo sąskaita priklauso ne tik nuo kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio.
Vėl galvoja apie krosnis
Nors VŠT teigia, kad pernai lapkritį vilniečiai už šildymą vidutiniškai mokėjo 25 eurus, Žygio gatvės 4-ojo namo gyventojai už 60 kvadratinių metrų butą šį mėnesį turėjo pakloti 59 eurus.
„Niekas mūsų neklausia, ką darysime, nieko ir nesiūlo. Esame palikti likimo valiai.
Kiek rašėme, skambinome, viskas veltui“, – atsiduso šešių butų name 55 metus gyvenanti Regina. Jos nuomone, vienintelis išsigelbėjimas – vėl statyti krosnis, juolab kad dūmtraukiai yra.
Namo senbuvės žodžiais, kūrenant krosnis vaikai užauginti ir nieko nenutiko. Bet Vilnius dėl žiemą prastėjančios oro kokybės jau griebiasi suvaržymų prieš tuos, kurie šildosi anglimis ir durpių briketais, greitai gal jau ir malkomis uždraus kūrenti.
Žygio gatvės 4-ojo namo padėtį blogina ir tai, kad šilumos punktas yra gretimame renovuotame 2-ajame name.
Tad 4-ojo namo gyventojams tenka padengti ir šilumos trasos nuostolius. Jie nemaži, nes vamzdžiai po žeme dar vingiuoja. Tai išduoda žiemą toje vietoje nutirpstantis sniegas.
Nesvarbu, kad namo sienos storos, – kambarių aukštis yra net 3,5 metro. Tiek erdvės prišildyti reikia daug šilumos energijos.
Kaimynai net negirdėjo
Šaltą šių metų sausį Šaltkalvių gatvės 66-ojo namo gyventojai už šildymą vidutiniškai mokėjo po 83 eurus. Galima palyginti: Žirmūnų gatvės 30C namo, kuriame sąskaitos tą mėnesį buvo mažiausios, gyventojai už šilumą mokėjo po 26 eurus.
„Daugelis mano kaimynų dar nežino, kiek brangs šildymas. Aš jau girdėjau. Nežinau, kaip sumokėsiu, negi iš namų bėgsi?“ – nerimavo šio namo gyventoja Marija.
Ji neprisiminė, kad daugiau nei per 40 metų, praleistų šiame name, šildymas taip smarkiai brangtų kaip šį rudenį, net 60 proc.
Vardijo ne vieną problemą
Naujojoje Vilnioje esantis Parko gatvės 6-asis namas – taip pat tarp brangiausių mieste. Jo kaimynystėje gyvenanti Skirmantė džiaugėsi, kad jos daugiabutis pagaliau renovuojamas.
„Ar už šildymą tektų daug mokėti, ar už renovaciją – tas pat.
Be to, ir namo išvaizda pagerės“, – įsitikinusi vilnietė.
Pasak jos, nereikia stebėtis, kad Naujojoje Vilnioje ne viename daugiabutyje šildymas brangus: „Dauguma namų seni, be to, juose gyvena vyresnio amžiaus žmonės. Jie gauna kompensacijas už šildymą, nori gyventi šilčiau. Dėl to ir sąskaitos tokios.“
Kita Naujosios Vilnios problema žiemą – iš privačių namų kaminų besiveržiantys dūmai. Juolab kad šiame rajone žmonės kūrena ne vien malkomis.
Todėl didelė tikimybė, kad atidaręs langą žiemą į kambarį įleisi ne gaivaus oro gūsį.
Tačiau, Skirmantės nuomone, Naujoji Vilnia turi ir privalumų. Tai – ją supanti gamta. Kuris sostinės rajonas gali pasigirti turintis tiek miškų ir pievų aplinkui?
Šilumos punktų parengti neskuba
Artėjant brangiausiam šildymo sezonui gyvenamųjų namų administratoriai ir gyventojai neskuba atlikti šilumos punktų ir vidaus sistemų būtinų parengimo ir remonto darbų.
VŠT apie šilumos vartotojų pastatų parengimą šildymo sezonui sužino pagal prižiūrėtojų pateiktus parengties šildymo sezonui aktus. Kol VŠT negauna tokio patvirtinimo, pastatui teikti šildymo paslaugos negali.
Anot VŠT Klientų aptarnavimo departamento direktoriaus Lauryno Jakubausko, tinkamas pastatų šilumos punktų ir vidaus sistemų parengimas šildymo sezonui labai svarbus klientams, nes nuo to priklauso šių įrenginių ir sistemų patikimumas žiemą.
Šiuo metu naujam šildymo sezonui paruošta tik 41 proc. VŠT aptarnaujamų įvairios paskirties pastatų – 3107 iš 7510.
„Pernai šildymo sezonas Vilniuje prasidėjo spalio 15 dieną. Šiemet tikimės, kad namų valdytojai ir administratoriai nedels ir ruošis jau dabar“, – sakė L.Jakubauskas.
VŠT baigė hidraulinius bandymus – patikrino beveik 750 kilometrų po Vilniumi išsiraizgiusių vamzdynų stiprumą ir sandarumą.
Įmonė nuo gegužės pradžios iki rugsėjo vidurio atliko 33 šilumos trasų hidraulinius bandymus ir pašalino 56 nustatytus defektus.
