Naujienų agentūros ELTA rugpjūčio 20–31 dienomis atliktos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, rugpjūčio pabaigoje 7 proc. apklaustųjų manė, kad per pastaruosius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, trečdalis (33 proc.) respondentų atsakė, kad ji nepasikeitė, 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginat šių metų balandį vykusios apklausos rezultatus, gyventojų vertinimai apie Lietuvos ekonominę situaciją nesikeitė, o lyginant su tyrimu prieš metus vertinančių ekonominę padėtį kaip blogėjančią padaugėjo 6 procentiniais punktais.
Šalies ekonominę padėtį blogiau už kitus vertina gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su vidutinėmis (800–1 400 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, bedarbiai, namų šeimininkės, darbininkai ir ūkininkai.
Pastebinčių finansinės padėties pagerėjimą sumažėjo 9 procentiniais punktais
Per tyrimą paaiškėjo, kad tik vienas iš dvidešimties apklaustų gyventojų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią (lyginant su apklausa prieš 2 mėnesius). 52 proc. respondentų nurodė, kad ji pastaruoju metu nepasikeitė, o 41 proc. šalies gyventojų mano, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu blogėjo. 2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginant su šių metų balandį atlikta apklausa, gyventojų vertinimai pakito nežymiai – 3 procentiniais punktais sumažėjo nurodžiusių, kad šeimos finansinė padėtis pagerėjo, o lyginant su gyventojų atsakymais prieš metus finansinės padėties pagerėjimas sumažėjo 9 procentiniais punktais.
Blogėjančią finansinę padėtį pastaruoju metu dažniau nurodė kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su mažiausiomis bei vidutinėmis šeimos pajamomis per mėnesį, darbininkai, ūkininkai ir bedarbiai, namų šeimininkės, dirbantys privačiame sektoriuje, lenkų tautybės gyventojai.
Kad šeimos finansinė padėtis per 2 mėnesius nepasikeitė, dažniau atsakė vyresni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daigiau kaip 1 400 eurų). Šį variantą taip pat dažniau rinkosi vadovai, specialistai, tarnautojai ir besimokantis jaunimas, dirbantys valstybiniame sektoriuje, dešiniųjų pažiūrų respondentai.
Ekonomistas Marius Dubnikovas Eltai sakė manąs, kad pagrindinė priežastis, kodėl prastėja ekonominės padėties vertinimas, yra COVID-19 aplinka, nes ribojimai, užsitęsusi situacija su koronavirusu lemia nevisiškai adekvatų situacijos vertinimą.
„Iš tiesų atlyginimai padidėjo akivaizdžiai, taip buvo ir pastaruosius dvejus metus. Tokiam pesimistiniam vertinimui, kad ekonominė situacija pablogėjo net pusei žmonių, greičiau yra emocinio pobūdžio negu realiai finansinė.
Tikriausiai žmonės yra pavargę nuo naujienų srauto, kuris yra ganėtinai negatyvus, t. y. pradedant koronavirusu, baigiant pabėgėliais, geopolitinėmis įtampomis su įvairiomis šalimis.
Manyčiau, kad tas svoris, kuris yra ant gyventojų pečių, daro savo, nes žmonės ir uždirba daugiau, nors šalyje yra didžiausias dirbančių užimtų žmonių skaičius istorijoje, Vadinasi, apskritai ekonominė padėtis yra geresnė negu buvo prieš pandemiją, – teigė M. Dubnikovas.
Apklausa vyko 2021 m. rugpjūčio 20–31 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1 006 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 109 atrankos taškuose.
Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
