Lietuviai už paslaugas moka daug
Šiemet paslaugų infliacija buvo kiek nurimusi, nes dauguma verslų, tad ir paslaugų, per karantinus buvo sustabdyti. Todėl didesnio nei įprasto apgyvendinimo, kultūros ar pramogų paslaugų kainų augimo nebuvo.
Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, šiemet paslaugos apskritai brango mažiau nei anksčiau.
„Pavyzdžiui, rugpjūtį metinė infliacija, skaičiuojant pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, buvo 5 proc. Šioje 5 proc. infliacijoje paslaugų kainų indėlis buvo tik 0,9 proc. Tad paslaugų kainos nedaug prisidėjo prie infliacijos.
Pavyzdžiui, 2020 m. tas indėlis buvo 1,2–1,3 proc., 2019 m. 1,2–1,4 proc. Tad dabar sakyti, kad turime labai didelę paslaugų kainų infliaciją, negalime. Istoriškai tai vidutinė ir netgi šiek tiek mažesnė infliacija“, – portalui lrytas.lt komentavo T.Povilauskas.
Tačiau „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka pabrėžė, kad, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, Lietuvoje prekės per metus pabrango 5,6 proc., o paslaugos – 3,5 proc. Tuo metu Europos Sąjungoje (ES) paslaugos brango tik 1,5 proc.
„Kodėl tai vyksta? Labiau išsivysčiusiose valstybėse paslaugų sektoriaus vartojimas jau yra užbaigtas, tų šalių krepšeliuose paslaugų skaičius pradeda mažėti, o Lietuvoje atvirkščiai – auga ir auga pakankamai sparčiai.
ES šalių vartojimo krepšelyje paslaugos sudaro apie 40,5 proc., o per paskutinį dešimtmetį sumažėjo iki 39,4 proc. Lietuvoje atvirkščiai – padidėjo net dviem procentiniais punktais, nuo 24,7 proc. iki 26,9 proc. Tai reiškia, kad kasmet paslaugos sudaro vis didesnę dalį mūsų krepšelio, o jos brangsta, tad ir išleidžiame tam vis daugiau savo pajamų“, – aiškino J.Rojaka.
Sparčiau brangs net keletas paslaugų
Pasak T.Povilausko, prekės brangs iki kitų metų pavasario, o bet vėliau pradės sparčiai mažėti. „Istorija rodo, kad po aukštų kainų periodo kainos greitai krenta į apačią. Tikėtina, kad gamtinių dujų tiekimas pasaulyje stabilizuosis, elektros kainos – irgi“, – teigė jis.
Tačiau paslaugų brangimas nė kiek nesulėtės. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad paslaugų kainos itin susijusios su atlyginimais. Augant algoms, auga ir kainos, o kitąmet planuojama didinti minimalią mėnesio algą (MMA), tad už paslaugas teks pasiruošti mokėti daugiau.
„Tarkime, jeigu IT specialistų atlyginimai vidutiniškai padidėja 15 proc., analitikų – 10 proc., pirkimo vadybininkų – apie 3–4 proc., jų paslauga jau bus brangesnė dėl darbo sąnaudų, o dar prisideda ir biuro administravimo įkainiai.
Šildymo sezonas irgi tikrai duos papildomą impulsą paslaugų brangimui metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje. Juk, pavyzdžiui, kirpyklą reikia šildyti, tad sąnaudos išaugs. Sunku įsivaizduoti, kad kirpėjas galėtų ant savo pečių nešti šią naštą, ji bus perkeliama galutiniam vartotojui“, – portalui lrytas.lt kalbėjo J.Rojaka.
Lengviausia bus didinti kainas tų paslaugų, kurios yra būtinos, pavyzdžiui, odontologijos, medicinos. T.Povilausko spėjimu, pastarosios gali brangti 5–6 proc.
„Smarkus medicinos paslaugų kainų augimas buvo praėjusių metų antrąjį pusmetį. O po staigaus šuolio dažniausiai kainos stabilizuojasi, tad šiemet matėme pakankamai stabilias sveikatos paslaugų kainas. Bet yra ženklų, kad valstybės sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojų algos kitąmet vėl didės, natūralu, tai atsispindės ir privačiose sveikatos apsaugos paslaugų kainose“, – aiškino ekonomistas.
Taip pat kainos gali augti ir maitinimo bei grožio sektoriuje, o štai apgyvendinimo paslaugos brangs ne taip sparčiai, nes dabar ateina šaltasis metų sezonas, kada šių paslaugų prireikia rečiau, o ir pandeminė situacija nėra aiški. „Gali būti visokių užsidarymų“, – svarstė T.Povilauskas.
Šiemet itin brango statybų, meistrų bei santechnikų paslaugos, o tai, anot T.Povilausko, susiję ir su darbuotojų trūkumu, ir išaugusia paklausa. J.Rojakos paskaičiavimais, šios paslaugos per metus spėjo pabrangti net 4,3 proc.
Brango ir transporto paslaugos – apie 4 proc.
Visgi kitąmet šių paslaugų brangimas gali būti lėtesnis, nes, kaip sakė T.Povilauskas, įprastai, jei kainos vienais metais yra smarkiai pakeliamos, kitais metais pabrangimas nebūna toks žymus.
Ragina galvoti, kaip uždirbti daugiau
Skelbiant, jog šalyje altyginimai auga, tikėtina, jog už brangstančias prekes ir paslaugas lietuviai susimokėti išgalės.
„Spėjame atlyginimais vytis kainas, priešingai nei daugelis ES šalių, kuriose darbo užmokesčio augimas yra neigiamas. Lietuva vis dar yra teigiamoje zonoje“, – teigė J.Rojaka.
Žmonės neretai dėl brangstančių prekių ir paslaugų išsigąsta ir piktinasi. Tačiau J.Rojaka turi griežtesnę nuomonę: „Reikia ne ruošti pinigines, ne akcentuotis į kainų kilimą, o galvoti, kaip uždirbti daugiau, kad galėtume ir išleisti daugiau.“
