Kad elektrą taupo tiesiog iš įpratimo ir taip elgiasi savaime, įvardijo 42,4 proc. respondentų, panašus skaičius (41,6 proc.) elektrą taupo išjungdami nenaudojamus prietaisus ir įrenginius, nes taip elgtis juos skatina savisauga.
„Lietuvos gyventojai stengiasi nešvaistyti elektros energijos – apskritai ją taupo absoliuti dauguma žmonių (88 proc.). Natūralu ir tai, kad didžioji dalis taip siekia sumažinti savo išlaidas, kadangi elektros energijos šiuolaikiniuose namų ūkiuose suvartojama išties daug, o kylant jos kainoms, didėja ir gaunamos sąskaitos, todėl ieškoma būdų, kaip jas sumažinti“, – komentuoja tyrimą inicijavusios bendrovės „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė.
Statistikos departamento paskaičiavimu, namų ūkiai daugiausiai elektros energijos sunaudoja maistui gaminti, antroje vietoje yra būsto šildymas, trečioje – karšto vandens ruošimas.
Verslininkai taupo, bedarbiai – ne
N.Petrauskienės teigimu, kuo mažesnių išlaidų už komunalines paslaugas – šildymą, vandenį, elektrą – klausimas šalies gyventojams aktualus visada. Augančias elektros energijos kainas vartotojai šiemet jau pajautė, tad kainų kilimas tampa tvirta paskata šiuos resursus taupyti.
„Pagrindinė elektros kainos augimo gyventojams priežastis yra elektros energijos kaina biržoje. Brangstant kitoms žaliavoms bei augant elektros poreikiui, visus 2021 m. elektros kaina biržoje nuosekliai kyla, ir tai lemia kainų vartotojams pokyčius. Finansinė paskata taupyti elektrą šiandien išties didelė, o vienas iš būdų tai daryti – pasirinkus nepriklausomą elektros tiekėją užfiksuoti kainą ilgesniam periodui“, – sako N.Petrauskienė.
Norą matyti kuo mažesnę elektros sąskaitą ir taupyti pinigus apklausoje dažniau įvardijo miestų gyventojai ir 36–55 m. amžiaus grupės atstovai. Pagal užsiėmimą elektrą taupumo sumetimais labiausiai linkę taupyti smulkūs verslininkai bei įvairių lygių vadovai, o mažiausiai – ūkininkai ir bedarbiai.
Savisauga būdingesnė moterims
4 iš 10 apklausos dalyvių įvardinta savisauga, anot N.Petrauskienės, gal ir atrodo kiek netikėtas motyvas taupyti elektrą, tačiau šie dalykai išties susiję.
„Net neveikiantys elektros prietaisai, jei jie yra palikti įjungti į elektros tinklą, naudoja minimalų energijos kiekį: išmaniųjų telefonų krovikliai, virduliai, mikrobangų krosnelės, muzikiniai centrai, televizoriai, kompiuteriai ir panašiai.
Galbūt tos sumos, kurias pavyksta sutaupyti jų laidus ištraukus iš rozečių, ir nėra labai nedidelės, tačiau išjungti prietaisus iš elektros lizdų verta ir dėl to, kad netikėtai šoktelėjusi elektros įtampa gali juos sudeginti ir sugadinti, be to, jei elektros instaliacija nekokybiška ar prietaisų laidai jau seni ir sutrūkę, tai gali tapti ir gaisro priežastimi“, – tikina atstovė.
Teiginį patvirtina ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenys – per šių metų mėnesius elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai sukėlė 9 proc. visų gaisrų.
Savisaugą kaip motyvą taupyti elektrą dažniau renkasi moterys (46 proc., kai vyrų 37 proc.), taip pat aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai – 44 proc., kai tarp nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčiųjų tokių buvo 37 proc.
Elektrą iš įpročio dažniausiai taupo taip pat šių dviejų grupių atstovai. Taip besielgiančių moterų yra 49 proc. (vyrų – 35 proc.), aukščiausią išsilavinimą turinčių žmonių – 44 proc. (nebaigtą vidurinį – 32 proc.). Įpročių labiausiai laikosi vyriausi, 56 m. ir vyresnių žmonių amžiaus grupės gyventojai – taip elgiasi bene kas antras (48 proc.) jos atstovas.
Kiek mažiau svarbiu elektros taupymo motyvo apklausos dalyviai įvardijo norą mažinti poveikį aplinkai, klimato krizę ir akivaizdžią kaitą – šis veiksnys skatina taupyti 39 proc., dažniausiai tai moterys, 18–35 m. amžiaus respondentai, aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai bei miestų gyventojai.
„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko gegužės 18–28 dienomis, joje dalyvavo 1010 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
