Situacijos pačios įvairiausios, bet visais atvejais galioja bendra auksinė taisyklė: į antstolį būtina kreiptis laiku. Kada gi ateina tas ypatingas laikas? Ir ką dar turėtų žinoti faktų konstatavimo užsakovai, kad antstolių užfiksuoti įrodymai gintų jų teisėtus interesus nuo galimų pažeidimų?
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Antstolių garbės teismo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis ir advokatas, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto doktorantas Linas Vilys.
– Pone Irmantai, rugpjūtį turbūt pats didžiausias sujudimas būsto nuomos rinkoje, nes studentai atsikrausto į Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Ar tiesa, kad dažniausiai antstolius kviečia fiksuoti į nuomojamus būstus?
– Taip, žmonėms tikrai reikalinga pagalba, jeigu jie nori išvengti galimų ginčų ateityje. Suvažiavus daugiau studentų, sutartys sudaromos daug greičiau, neretai net neapžiūrėjus būsto, o tik nuotraukas skelbime.
Todėl, nutraukiant sutartį ar jai pasibaigus, gali iškilti ginčai, kokia gi faktinė situacija buvo nuomos sudarymo momentu – tai reiškia, kad buto savininkas gali reikalauti žalos atlyginimo už neva sugadintą sofą, subraižytas sienas ir kita. Tačiau, jeigu yra konstatuotos faktinės aplinkybės, tokių ginčų paprastai išvengiama.
– Pone Linai, skeptikai tikriausiai sakys: kam čia kreiptis į antstolį? Susitinkame, apsižiūrime, viską nufotografuojame, apsirašome, pasirašome nuomininkas ir nuomotojas, kokia yra būklė, ir jokių problemų.
– Tai yra viena iš alternatyvų fiksavimui su antstolio pagalba. Teismai kartais pasisako, kad galbūt antstolis ne visada buvo būtinas, bet jis yra profesionalas. Ir reikalavimai, kurie keliami antstoliui – nešališkumas, nepriklausomybė – parodo, kad tai asmuo nesuinteresuotas nei viena, nei kita šalimi.
Jis objektyviai, išsamiai atlieka faktinių aplinkybių konstatavimą – prieš raktų atidavimą nuomininkui galima užfiksuoti, kaip atrodė būstas ką tik jį išnuomavus ir tada nekyla ginčų. Tas pats gali vykti ir nuomininkams baigus nuomotis ir perduodant butą savininkui.
Jeigu nuomos sutarties šalys apdairios, geranoriškos, jos tiesiog gali pasidalinti faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas. Galiausiai pats faktas, kad antstolis užfiksuoja faktines aplinkybes, kad informacija apie tai niekur nedings, nes vieną protokolo egzempliorių saugos jis, be to, protokolas dar ir užregistruotas Teisingumo ministerijos duomenų bazėje, privers abi susitarimo šalis negudrauti ir elgtis adekvačiai bei apdairiai visą nuomos laikotarpį.
– Pone Irmantai, o kokiais atvejais dar antstoliai kviečiami fiksuoti tas aplinkybes?
– Klasikinis atvejis yra statybų santykiai, jų fiksavimų yra labai daug. Užsakovai yra tiek statybinės organizacijos, tiek patys statybininkai, tiek gyventojai, kurie nori apsidrausti nuo galimos žalos. Pavyzdžiui, nusipirkote butą senamiestyje, naujai susiremontavote, įsirengėte, o po pusmečio greta jūsų namo pradedamos didžiulės statybos – statomas naujas daugiabutis. Kaip įrodysite, kad jūsų sienos įtrūko dėl šių statybų?
Todėl jūs prieš statybų pradžią išsikviečiate antstolį, kad jis užfiksuotų, jog butas yra suremontuotas. Jeigu statybų metu jūsų butui nieko neatsitiks, jūsų protokolas liks kaip civilinės atsakomybės draudimas – turėsite įrodymą, kad jūsų butas yra tvarkingas ir geras. Bet, jeigu sienos įtrūks, su tuo protokolu galėsite kreiptis į vystytoją, kad jis atlygintų patirtus nuostolius.
– Ar lengva tai įrodyti, pone Linai?
– Galbūt tai nėra betarpiškas tiesioginis įrodymas, bet tai labai didelė galimybė įrodyti, kad butui pakenkė statybos, jeigu nebus įrodyta, kad įtrūkimus galėjo padaryti kitokie veiksniai. Tačiau antstolių paslaugos naudingos ir patiems vystytojams – jeigu jie pradeda statyti šalia seno pastato naują, gali sulaukti ir nepagrįstų reikalavimų dėl sutrūkusių sienų.
Todėl jie patys prieš statybos darbus praeina gretimus namus ir su antstolių pagalba užfiksuoja esamus įtrūkimus, trūkumus, kad būtų pašalinta priežastis nepagrįstiems ginčams. Tai vėliau gali sutaupyti labai daug išlaidų.
– Pone Irmantai, ar įmanomas intelektinės nuosavybės teisių gynimas, pasitelkiant faktų konstatavimą?
– Pasitaiko ir tokių dalykų, kai reikia užfiksuoti neteisėtą prekės ženklo naudojimą, kūrinių vaizdavimą, atkūrimą. Tokiais atvejais autorių teisių gynėjai kreipiasi į antstolius, prašydami fiksuoti faktines aplinkybes, kad, pavyzdžiui, atkuriami kūriniai įstaigose.
Pavyzdžiui, viešbutis per savo kanalus į kambarius transliuoja filmus, muziką, tačiau autoriams už tai nieko nemoka. Tokiais atvejais antstolis konstatuoja aplinkybes ir einama į ginčą. Tiek LATGA, tiek AGATA atstovai, advokatai turi žinių, kur gali būti tokie pažeidimai, ir atitinkamai kreipiasi į antstolius.
– Pone Linai, norite papildyti?
– Tokiu atveju, aktualus konkretus laikas – diena, valanda, kad tai vyko. Tada protokolas tampa it laiko kapsulė, nes užfiksuojama, kada vyko pažeidimas arba egzistavo tam tikros aplinkybės. Tai labai aktualu fiksuoti tiems faktams, kurie gali išnykti, pasibaigti, būti lengvai pašalinami.
Pavyzdžiui, kažkas nukopijuoja vieną tinklalapį ir panaudoja sau, tačiau gali būti, kad tai bus laikina ir, jeigu antstolio pagalba nebus užfiksuotas šis faktas, paskui, tinklalapiui išnykus, laikas tai užfiksuoti jau bus praleistas. Galbūt kažkokie dokumentai padės tai įrodinėjant, bet antstolio protokolas ypač padeda užfiksuoti aplinkybes ir sumažinti ginčą tiek tarp šalių, tiek teisme – paprastai toks įrodymas labai retai laikomas abejotinu.
Šis protokolas turi vertę ne tik Lietuvoje. Yra tekę susidurti, kai buvo atgabentas apgadintas krovinys penktadienio pavakarę – vežėjas reikalavo jį iškrauti, draudikų atstovas nevažiavo sakydamas, kad atvažiuos kitą dieną, o užsakovas labai pergyveno, ar viskas bus gerai.
Tuomet užfiksuotos faktinės aplinkybės netinkamai atvežto krovinio Lietuvoje, kuris buvo sugadintas dėl pakrovimo specifikos, suveikė Austrijoje – už krovinio siuntimą atsakingas buvo gamintojas, Austrijos įmonė, kuriai pateikus protokolo kopiją, pretenziją, prašymą, CMR dokumentus, per savaitę buvo atgabentos naujos medžiagos.
Galime spėti, kad galbūt tiekėjas buvo korektiškas ir taip būtų viską padaręs, tačiau manau, kad tos išlaidos antstoliui su kaupu atsipirko nuo bet kokių teisminių ginčų užsienyje ir nuostolių.
– Pone Irmantai, per karantiną atsidaro labai daug elektroninių parduotuvių. Ar daugėja prašymų fiksuoti duomenis elektroninėje erdvėje?
– Yra prašymų fiksuoti prekybą tam tikromis prekėmis. Pavyzdžiui, kai vienas tiekėjas turi išskirtines teises prekiauti Lietuvoje tam tikru prekės ženklu, tačiau tomis pačiomis prekėmis prekiauja ir kiti. Tai įrodyti vėl galima antstolio pagalba, fiksuojant tiek tinklapiuose skelbiamą informaciją, tiek įsigijus prekes užfiksuoti neteisėtą prekybą.
– Pone Linai, esate minėjęs, kad turėjote situaciją dėl darbo?
– Tai buvo diskriminacija dėl tautybės, kai antstolio pagalba byloje buvo ypač svarbi. Vienas žmogus vis negaudavo darbo, kol galiausiai iš Užimtumo tarnybos buvo pasiųstas į vieną darbovietę, bet tąkart, nujausdamas, kad istorija vėl gali pasikartoti, kreipėsi į antstolį. Prieš darbuotojui einant į darbovietę, antstolis į ją paskambino ir paklausė, ar darbo vieta laisva, ir jam tai patvirtino.
Bet, kai pretendentas nuėjo į darbovietę, jam, greičiausiai įvertinus jo tautybę, buvo pasakyta, kad darbo vieta užimta ir įteikti tai patvirtinantys dokumentai. Tuomet antstolis dar kartą paskambino ir paklausė, ar darbo vieta laisva ir jam vėl atsakė, kad laisva.
Prieš tokius surinktus įrodymus darbdaviui jau reikia labai rimtų paaiškinimų, kodėl jis taip pasielgė. O ieškovui šitaip gerokai lengviau įrodyti, kad jo nepriėmė dėl tautybės, negu tiesiog papasakoti, kodėl, jo manymu, nepriėmė. Šie antstolio surinkti faktai labai stipriai pagelbėjo byloje.
– Pone Linai, parduodant ar perkant būstą verta pasinaudoti šia paslauga? Ką dažniausiai tokiais atvejais fiksuoja?
– Taip. Ypač, kai būstas yra brangesnis, tai aktualu tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. Yra įstatyminė nuostata, kad antstolis turėtų viską aprašyti, tačiau šiandien labiau praktikuojamas fiksavimas vaizdo įrašais, nuotraukomis ir kuo jų daugiau, tuo geriau. Pirkimo ir nuomos atveju aktualu užfiksuoti skaitiklių plombas, ar jie veikia.
Parduodant žemę reikia fiksuoti, sutvarkyta ji ar ne, ar yra ten šiukšlių, ar jas reikia išvežti, nes paprastai sutartyse nurodoma, kad žemės sklypai ir patalpos turi būti atlaisvintos, neužterštos. Pardavėjui aktualu parodyti, kad jo parduodamas turtas tvarkingas, o pirkėjui – žinoti, kad jis perka tai, apie ką buvo kalbėta.
– Pone Irmantai, ar antstoliai gali padėti sprendžiant šeimos nesusikalbėjimo atvejus? Yra nemažai išsiskyrusių šeimų ir atvejų, kai mama aiškina, kad tėtis vaiko nelanko nustatytu metu, o tėtis sako, kad jo neįleidžia.
– Tokių ginčų tikrai yra. Vaiko interesų tokiu atveju mažai kas žiūri, abi pusės tiesiog bando išsiaiškinti savo santykius vaiko pagalba. Jeigu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka ir vienas tėvų aiškina, kad kitas juo nesirūpina, nebendrauja, nors yra priešingai, kai atvykusiam paimti vaiko tėvui neatidaromos durys, šią aplinkybę įrodyti gali padėti antstolis. Jis fiksuoja atvykimo laiką, atvykimo vietą ir ar buvo sudaryta galimybė susitikti, bendrauti su vaiku, ar ne.
– Statybose greičiausiai kyla daugiausiai ginčų ne tik dėl išaugusių kainų, bet ir terminų?
– Skirtingi rangovai, atliekantys tam tikrą siaurą darbų ratą, su užsakovu paprastai būna pasirašę sutartį, kad šie darbai bus atlikti iki nustatytos datos ir aptarę netesybas laiku neatlikus darbų. Kadangi statybose dažnai vėluojama, kartą dažytojas negalėjo laiku pradėti savo darbų, nes nebuvo sumontuotos sienos. Nors užsakovas ramino, kad darbus galės pradėti vėliau, tačiau sutartyje juk yra numatytos baudos!
Todėl dažytojas, apsidrausdama, kad jos nebūtų taikomos, pasamdė antstolį, kad šis užfiksuotų situaciją. Tai aktualu ir gyventojams, kai dingsta pasamdytas remontuoti butą darbininkas ir vietoj jo pasamdomas kitas, kad šis nereikalautų sumokėti už tai, kas buvo padaryta kito darbininko aiškindamas, kad tai neva padaręs jis. Ir šiaip man yra tekę kalbėtis su verslininkais, kurie sakė, kad į derybas su savo partneriais daug ramiau eina žinodami, kad tam tikros aplinkybės yra užfiksuojamos.
– Pone Linai, kada apsimoka pasinaudoti paslauga, o kada net neverta kreiptis?
– Dažniausiai apsimoka. Pratęsiant statybų temą, mano klientui buvo tekę susidurti su panašia istorija, kaip pasakojo ponas Irmantas. Jis su antstolio pagalba užfiksavo faktines aplinkybes ir toliau laukė, kada galės pradėti darbus. O kai pagaliau juos atliko ir reikėjo juos aktuoti, jam užsakovai pareiškė, kad jis vėlavo, todėl jam priskaičiuos keliolika tūkstančių eurų baudos.
Tada klientas pateikė jiems kelis protokolus – nes aktualu patikrinti faktines aplinkybes periodiškai, kad tam tikrą laiką nebuvo pateiktas darbų frontas. Žinoma, bauda nebuvo taikyta, o užsakovas klausė kliento, kaip jis taip galėjo pasielgti?! Tad kiekvienas turime būti atsakingas už save, jei kažko nėra, turime bent jau patys fiksuoti savo turimomis priemonėmis. Bet antstoliai jau turi patirties ir gali padėti visa tai padaryti detaliau.
- Pone Irmantai, kada jau per vėlu kreiptis į antstolį? Pavyzdžiui, prieš išnuomodamas būstą nusifotografavau, kaip jis atrodė, bet po metų jį nuomininkas apgadino, tad aš kreipiuosi į antstolį pagalbos, kad jis iš nuotraukų konstatuotų, koks buvo tas butas. Ar įmanoma taip?
– Ne. Antstolis fiksuoja tai, ką jis mato dabar, todėl tokiais atvejais jau būna per vėlu. Jis tik gali konstatuoti, kad jūs turite nuotraukas, kuriose kažkas matosi. Bet kur, kada jos buvo padarytos, negali konstatuoti.
