Tomo mama gyvena Vilniuje ir jau daug metų kūrenasi anglimi. Moteris ir šiam sezonui užsisakė kuro. Tomas tik džiaugiasi, kad už jį dar nesumokėjo. „Patariau kol kas to ir nedaryti. Prieš metus anglys šildymo sezonui kainavo 600 eurų. Jei po to negalėtų jomis kūrenti, ką reikėtų daryti? Pensininkui tai – dideli pinigai. Beje, žinau žmonių, kurie dviem žiemom nusipirko 9 tonas durpių briketų“, – dalijosi į portalą kreipęsis pašnekovas.
Toks savivaldybės žingsnis, pasak vyro, ne tik kad netikėtas – jis netgi slaptas. „Gan gerai gaudausi internete, bet protokolo nerandu. Tik iš pranešimo, kad Donalda Meiželytė ves paskutinį Aplinkos ir energetikos komiteto posėdį, kuriame tvirtins akmens anglies ir durpių briketų kūrenimo mieste uždraudimą, sužinojau apie tokius planus“, – kalbėjo vyras.
Išgirdęs šią informaciją rašė jis ir į savivaldybę tikslintis, ar tai tiesa, tačiau atsakymo sako taip ir nesulaukęs.
Atsargų prisipirko ir prekybininkai
Prekybos tinklo „Moki-veži“ atstovai portalui lrytas.lt sakė – jeigu sprendimas drausti kūrenti akmens anglis įsigaliotu per labai trumpą laikotarpį, tikrai atsirastų tokių vartotojų, kurie dėl to patirs nuostolį. Nereikia pamiršti ir prekybininkų, kurie planuoja pardavimus, užsakymus daro dar pavasarį, ir įsigaliojus tokiam sprendimui prieš pat sezoną jau turi užsipildę sandėlius šios srities prekėmis.
„Neatmestume ir kito kuro – briketų ir granulių – kainų šuolio ir stygiaus, nes žmonėms vis viena reikės šildytis ir dalis pirkėjų bei tiekėjų nebus tam pasiruošę. Tokio pobūdžio pakeitimai ir svarstymai turėtų būti sprendžiami šildymo sezono pabaigoje“, – komentavo pardavėjai.
Jie pastebi, kad kol kas mažėja tik katilų, skirtų kūrenti anglimi, pardavimai. Tuo metu vertinant bendrą anglies importo statistiką ryškios mažėjimo tendencijos dar nėra. „Moki-veži“ šiemet kaip tik stebi didesnius pardavimus prieš sezoną nei ankstesniais metais.
Kad būstas šildomas anglimi, gali priklausyti ne tik nuo gyventojų pajamų, bet ir nuo šildymo sistemos pritaikymo ir būklės. Anot prekybininkų, tikėtina, kad didesnė dalis mažesnes pajamas turinčių gyventojų dar neatsinaujino savo šilumos sistemų ir nėra pritaikę savo katilinių kitokioms šildymo alternatyvoms – granuliniams katilams, šilumos siurbliams, dujoms, sistemoms oras-vanduo ir panašiai.
Žada duoti laiko
Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad mieste anglimi ir durpių briketais šildosi 2236 nekilnojamo turto objektai – 1536 individualūs namai ir 700 butų.
Kaip portalui lrytas.lt nurodė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas, spalio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje planuojamas svarstyti Vilniaus miesto švaros ir tvarkos taisyklių pakeitimas, kuriame numatoma drausti gyvenamuosiuose būstuose naudoti kietąjį kurą – akmens anglį ir durpių briketus.
Planuojama, kad sprendimas įsigalios nuo spalio 20 d. Teigiama, kad bus numatytas ir tam tikras pereinamasis laikotarpis, tačiau neaišku, kiek ilgai tas „tam tikras“ truks.
Savivaldybė žada, kad pirmiausia gyventojai bus informuojami, įspėjami ir konsultuojami, o administracinės nuobaudos bus taikomos tik piktybiškai taisykles pažeidžiantiems bei kategoriškai atsisakantiems imtis veiksmų keisti šildymo sistemą.
Ypač daug dėmesio bus skiriama socialinę riziką ir skurdą patiriantiems gyventojams. Juos dėl socialinės paramos šildymo išlaidoms padengti konsultuos seniūnai ir Socialinės rūpybos skyriaus darbuotojai.
„Tokiems pokyčiams priežastys yra kelios. Visų pirma, tai anglies dvideginio išmetimo ribojimas ir mažinimas. Su tuo susijusi ir ilgalaikė pastatų renovacijos strategija, kurioje numatyta iki 2050 m. didžiąją dalį pastatų paversti į neišmetančius anglies dvideginio.
Taip pat – gyventojų sveikata, nes degančio kietojo kuro dalelės bei kancerogenai patenka į patalpas ir ilguoju laikotarpiu kelia pavojų sveikatai“, – komentavo V.Benkunskas.
Savivaldybei priklausančiuose socialiniuose būstuose, kur naudojamos kietojo kuro krosnys, ketinama keisti jas į atsinaujinančius išteklius vartojančias sistemas, o Vilniaus šilumos tinklai įvertins galimybes prie centralizuoto šildymo sistemos prijungti Senamiestyje esančius „krosninius“ pastatus.
Anot vicemero, Aplinkos ministerija patikino, jog nuo 2012 m. vykstančios Klimato kaitos programos parama namų ūkiams, kurie keičia kieto kuro krosnis į „žalius“ įrenginius, planuojama skirti ir toliau.
