VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tyrimų duomenimis, pirmąją šių metų rugpjūčio pusę, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, Lietuvos didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse burokėlių kainos buvo didesnės net 2,7 karto (sudarė 0,72 euro/kg), baltagūžių kopūstų – 48 proc. (sudarė 0,95 euro/kg), nesupakuotų morkų – 33 proc. (sudarė 0,81 euro/kg), pomidorų – 24 proc. (sudarė 1,05 euro/kg), bulvių – 5 proc. (sudarė 0,85 euro/kg). Tik svogūnų kaina buvo tokia pati kaip prieš metus ir sudarė 0,59 euro/kg.
Augintojų apklausos duomenimis, jų ūkiuose rugpjūčio pirmoje pusėje, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, bulvių vidutinė kaina buvo didesnė 56 proc., burokėlių – 37 proc., baltagūžių kopūstų – 33 proc., morkų – 9 proc. O štai svogūnų kaina buvo mažesnė 14 proc., pomidorų – 13 proc.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šiemet visų daržovių kainos ūkiuose, išskyrus porų, salierų (matyt, dėl prastesnės kokybės), yra aukštesnės nei pernai.
„Kaip įprastai vasaros pabaigoje daržovių kainos pasiekia piką ir po truputį mažėja. Nepaisant mažėjančių sezoninių kainų, prognozuojama, kad jos vis tiek išliks aukštesnės nei praėjusiais metais“, – sako Z. Cironkienė. Anot jos, importas nelabai gelbės, nes pigių daržovių Europoje kol kas nematyti, klimatas buvo vienaip ar kitaip nepalankus daržovėms visoje Europoje, trūko sezoninių darbininkų.
Didėja daržovių išauginimo savikaina, mažėja derlius dėl ekstremalių klimato reiškinių.
Derliaus prognozės daugelyje ūkių prastos dėl šalto pavasario, kaitros ir sausros. Kai klimatas nepalankus, ypač sunku suvaldyti ligas pasėliuose. Dėl nepalankių oro sąlygų pavasarį ir vasarą burokėlių, svogūnų, morkų naujas derlius šiemet prasidėjo vėliau ir yra mažesnis, todėl kol kas kainos buvo didesnės.
Pernykščiai nuostoliai
Klaipėdos rajone įsikūrusio Petro Vasiliausko ūkio „Vfarm“ komercijos vadovė Rugilė Gikarė „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad šių metų naujojo bulvių derliaus didmeninės kainos yra apie 50 proc. didesnės net už vidutines daugiametes bulvių kainas. Jei lyginti su praėjusiais metais, tai skirtumas yra dar didesnis.
„Praėjusiais metais bulvių augintojai buvo priversti bulves parduoti žemiau savikainos, nes rinkoje buvo bulvių perteklius“, – akcentuoja R. Gikarė. Natūralu, kad pernai ūkiai patyrė nuostolių, todėl šiemet bulvių Lietuvoje buvo pasodinta mažiau. Oficialiai deklaruojama, kad bulvių pasėliai šiemet, palyginti su 2020 m., buvo mažesni 11 proc.
„Prisidėjo šaltas pavasaris, sausringa ir karšta vasara, todėl turime rezultatą, kad Lietuvoje bulvių trūkumas gal net apie 50 proc.“ – sako R. Gikarė. Anot jos, bulvės šiemet yra mažesnės. Ne labai situaciją pagelbės ir importas. Sausra nuniokojo ir pasėlius Skandinavijoje, Baltijos valstybėse, Lenkijoje, dalyje Vokietijos. Be to, bendrai Europoje po komerciškai nesėkmingų praėjusių metų bulvių buvo pasodinta apie 5–7 proc. mažiau.
„Augo ir savikaina, vien trąšos pabrango apie 50 proc., kyla atlyginimai“, – situaciją aiškina R. Gikarė. Anot jos, „Vfarm“ ūkis tiesiogiai pardavimui maistui augina tik apie 15–20 proc. bulvių. Didžioji ūkio produkcijos dalis yra specialios bulvių rūšys, skirtos traškučių gamybai. Todėl jos eksportuojamos į Europos valstybes ir net Saudo Arabiją. Kita „Vfarm“ specializacija yra sėklinės bulvės.
Pernai net nekasė
Netoli Klaipėdos ūkininkaujantis Kęstutis Paulauskas su liūdesiu prisimena praėjusius metus.
„Pernai trečdalio bulvių ploto net nekasėme, palikome laukuose, nes neapsimokėjo“, – „Vakarų ekspresui“ sakė K. Paulauskas. Anot jo, šiemet daržovių kainos pardavėjus džiugina. Kainos didesnės nei prieš ketverius metus, kai taip pat buvo daržovių kainų šuolis.
„Tačiau derlius mažesnis, daržovės smulkesnės, ne tokios kokybiškos, net laistymas nepadėjo ir vabalai visokie puolė per tuos karščius“, – dalijasi rūpesčiais K. Paulauskas. Anot jo, ir morkos, ir burokėliai mažesni, gal tik kopūstų derlius gali būti neblogas, nes paskutiniu metu palijo, kopūstai atsigavo, todėl tikimasi, kad iki šalnų, kai bus laikas imti derlių, galvos užaugs neblogos.
„Daržoves auginti sunkiau nei javus, nors auginu ir juos. Darbuotojų rasti sunku, jaunimas dirbti nenori, kiti darbo biržoje stovi. Ir trąšos pabrango, net dvigubai, o kitais metais, sako, dar brangs“, – vardina sunkumus K. Paulauskas. Jis ūkininkauja jau 15 metų, savo produkciją parduoda turguje, pristato į barus.
„Darbas sunkus, buvo raginimų išvykti į užsienį uždarbiauti, tačiau dabar savo pasirinkimo nesigailiu“, – entuziastingai pokalbį baigia K. Paulauskas.
Bendrai ūkininkai pastebi, kad daržovių rinkoje yra nuolatiniai svyravimai. Vienais metais jos pigesnės, kitais metais kainos kyla, ir atvirkščiai. Šiemet nebent žirniai nepabrango.
Praėjusiais metais didžiulę įtaką padarė pandemija. Nedirbo barai, maitinimo įstaigos, todėl žemės ūkio produkcijos poreikis buvo kritęs. Šiemet pastebimos vartojimo augimo tendencijos, todėl kainų kritimo artimiausiu metu neprognozuojama.
Brangs ir mėsa
Jau tris dešimtmečius Klaipėdos rajone ūkininkaujantis Vidmantas Buivydas savo ūkyje augina mėsinius galvijus. Jis akcentuoja, kad žemės ūkio produkcijos kainoms įtaką daro ir brangstantys degalai, labai išaugusios technikos remonto kainos, eksploatacinės medžiagos.
„Balta plėvelė šienainiui rulonuose ruošti šiemet pabrango 50 proc., o mūsų gamtinės oro sąlygos yra tokios, kad be jos tikrai neišsiversi“, – sako V. Buivydas. Jis sako, kad ūkininkauja ekologiškai ir parduoda veislinių galvijų iki dvejų metų amžiaus mėsą.
„Prekiaujame prie „Akropolio“, tačiau žmonės nenori šiek tiek brangiau mokėti už kokybišką produktą. Baksnoja į kainas prekybos centre ir sako, kad ten pigiau, nors ir kokybė ne ta, ir dažniausiai produkcija importinė“, – pirkėjų įpročius vardina V. Buivydas. Jis savo produkciją tiekia ir vaikų darželiams. Tačiau taip pat svarsto derėtis dėl kainų.
„Viskas brangsta, todėl nieko kito nelieka, kaip branginti ir savo produktą, planuojame kainas kelti apie 10 proc.“ – prognozuoja galvijus auginantis ūkininkas.
Atmetė PVM lengvatą
„Vakarų ekspresas“ primena, kad šiemet Seime buvo svarstoma pataisa dėl 9 proc. PVM lengvatinio tarifo būtiniausiems maisto produktams, tarp kurių – ir šviežios daržovės bei mėsa. Tačiau Seimo valdantieji tokiai pataisai nepritarė. Valdžia motyvavo tuo, kad biudžetas tokiu atveju prarastų 330 mln. eurų, o tikėtis, kad dešimtadaliu atpigs produktai, nereikėtų, nes esą pelną susižertų prekybos centrai, kurie reguliuoja kainas.
Kad kainos parduotuvėse labai priklauso nuo prekybos centrų politikos, patvirtina ir ūkininkai.
„Bulvės yra vienas iš tų produktų, kuriais pirkėjai yra viliojami į parduotuves, todėl prekybininkai akcijų metu jomis gali prekiauti vien už savikainą“, – sako R. Gikarė. Taip pat ji pastebi, kad Lietuva praktiškai yra vienintelė tarp visų kaimyninių valstybių, kuri netaiko PVM lengvatos daržovėms. Todėl gali atsitikti taip, kad pigesnių produktų vėl teks ieškoti Lenkijoje.
