Lietuva – išpaikintų vaikų darželis
Dalis žmonių, anot ekonomisto, tiesiog „zuikiauja“, galvoja: „Tegu kiti kuria tą kolektyvinį imunitetą, o aš pazuikiausiu – išvengsiu tos neva rizikos, kad skiepas gali man kažką blogo padaryti, tegu tą daro kiti“.
„Kai visi taip mąsto, apskritai sunku sukurti tą kolektyvinį imunitetą, nes visi savo problemas stengiasi permesti kitiems. Todėl reikia išorinio įsikišimo. Nesvarbu, kad ir esi apsidraudęs, bet jei nesisaugai – pavyzdžiui, prisiuostęs narkotikų lakstai dideliu greičiu Gedimino prospektu ir sudaužai ką nors – iš privataus draudimo išmokos negauni“, – pateikė pavyzdį jis.
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestis, pasak R.Kuodžio, turėtų tapti „suaugusiųjų mokesčiu“. „Ši šalis taip išpaikinta, kad politikai jau nebedrįsta mums pateikti tikrųjų sąskaitų už mūsų pasirinkimus, todėl išeina toks vaikų darželis – mes „popinamės“, tampome skiepijimo virvę.
O juk galime žmogui duoti pasirinkimą. Jeigu jis aiškina, kad nebijo ligos ir nesiskiepyja, bet patenka į viešą ligoninę, tai Vakaruose, privačiame sveikatos sektoriuje, tokiam žmogui išrašytų pilną sąskaitą už gydymą.
Jei taip būtų ir Lietuvoje, daugeliui žmonių tada praeitų noras vaidinti antivakserius. Vien tik dėl pinigų. Kai įsitikinimai neparemti pinigais, tais įsitikinimais retai kada gali tikėti. O jei žmogus tikrai pasiryžęs sumokėti iš savo kišenės už savo pasirinkimą, tada tegu būna tuo antivakseriu“, – mano profesorius.
Keitė nuomonę
Anksčiau portalas lrytas.lt yra rašęs, kad Seimas žada svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymą nemokėti ligos išmokų užkrečiamąja liga susirgusiems ir nuo jos nepasiskiepijusiems asmenims, tačiau tokią iniciatyvą bei siūlymą nevakcinuotiems koronavirusu susirgusiems asmenims patiems susimokėti už gydymą dalis parlamentarų vertino neigiamai, o apie siūlymo įgyvendinimą svarstantys nežinojo, ar idėją įmanoma įgyvendinti praktiškai.
Pasak tuomet kalbinto Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, Lietuvos teisės aktai nenumato galimybių nemokėti ligos išmokos koronavirusu susirgusiems ir nuo jo nepasiskiepijusiems asmenims bei įpareigoti tokius žmones susimokėti už gydymą, kuris, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, galėtų atsieiti nuo 2 tūkst. eurų, jei ligoniui nereikalinga deguonies terapija, ir viršyti 8 tūkst. eurų, jei šios procedūros pacientui visgi prireiktų.
„Mano nuomone, parlamentas neturėtų pritarti tokiems siūlymams. Jie prieštarauja Konstitucijai. Yra galimybių pasas, kitos lengvatos. Vyriausybė eina tuo keliu. Ženkliai išaugę paskutinių savaičių skiepijimosi tempai rodo, kad tai veikia. Tokios represinės priemonės, kaip ligos išmokos nemokėjimas ar prievarta mokėti už gydymą, neturėtų būti taikomos“, – tikino A.Matulas.
Jis taip pat pabrėžė, kad 2013 m. Konstitucinis teismas išaiškino, jog privalomąjį socialinį draudimą (PSD) nuo pajamų dydžio mokantys asmenys turi gauti vienodas sveikatos priežiūros paslaugas: „Nesvarbu, kiek žmogus moka, Konstitucinio teismo nutarimu, paslaugos visiems turi būti teikiamos vienodai“.
Nors anuomet socialdemokratai vieningai prieštaravo siūlymui nemokėti ligos išmokos nepasiskiepijusiems nuo koronaviruso ar įpareigoti juos susimokėti už gydymą, tarp bendrapartiečių dar anksčiau būta ir priešpriešų. Nors partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė dabartines valdžios priemones vadina pernelyg griežtomis ir siūlymui kategoriškai prieštarauja, anksčiau portalo lrytas.lt kalbintas partijos seniūnas Algirdas Sysas idėją palaikė:
„Kadangi yra sudarytos sąlygos visiems pasiskiepyti, bet kiti žaidžia likimu – ir ne tik savo, bet ir visuomenės. Jeigu žmonės nenori skiepytis ir suserga, tikrai ne mokesčių mokėtojai turi tai apmokėti. Tad šiuo atveju visiškai palaikau iniciatyvą – jeigu nenorime vėl būti uždaryti keliems mėnesiams, pusmečiui ar dar ilgiau, o raginimai ir įkalbinėjimai nepadeda, tada reikia eiti kitu keliu – kad žmogus savo sprendimo pasekmes jaustų per kišenę“, – anksčiau teigė parlamentaras.
Tačiau vėliau A.Sysas siūlymą vertino nuosaikiau. „Čia pjaunasi su draudimine sistema. Visgi žmogus moka mokesčius, todėl reikėtų išnagrinėti visus teisinius niuansus. Kol kas įstatymo projekto aš nemačiau. Kai pamatysiu, bus galima plačiau diskutuoti. Tai labiau profilaktinė priemonė, iš anksto paraginant ne tik ragaišiu, bet ir botagu. Tačiau teisiškai nežinau, kaip tai reikėtų padaryti“, – tvirtino parlamentaras.
