78-erių Eugenija kiekvieną savaitę lanko beveik prieš trylika metų mirusio vyro kapą. „Oi, man labai svarbu aplankyti. Mes 5 metus draugavome, 40 metų išgyvenome“, – pasakojo moteris.
Panevėžietė stengiasi, kad lankomi kapai būtų tvarkingi, kaskart pasirūpina gėlėmis. „Lankau ir tėvų, ir uošvių – visų. Ir mano vaikai lanko taip pat, turiu dukrą ir sūnų, kurie irgi nepamiršta nei senelio, nei močiutės“, – kalbėjo ji.
Tarp išpuoselėtų kapaviečių netrūksta ir apaugusių žolėmis, nelankomų metų metus. „Prižiūrėti tiesiog nėra kam – išvažiavę. O jaunimui prižiūrėti kapus nebemadinga“, – mano „Lietuvos ryto“ televizijos kalbinta moteris.
„Kaip tik prie mano kapo yra labai nesutvarkytas kapas, auga žolės. Vieną kartą nuravėjau, bet plotas man jau prisideda didelis. Turėtų kokias baudas duoti arba naikinti tuos neprižiūrimus kapus“, – svarstė kita panevėžietė.
Vien Panevėžio miestui priklausančiose kapinėse suskaičiuojama keli šimtai apleistų kapaviečių. „Kapai tiesiog užžėlę žolėmis, matosi, kad nelankyta labai ilgai ir netvarkyta. Žolės užauga vos ne iki kelių“, – sakė kapinių administratorė Sigutė Liaudanskienė.
Specialistai tokias kapavietes įtraukia į neprižiūrimų sąrašą. „Neprižiūrimas kapavietes mes tikriname tris kartus per metus, tai pastebime, kad viena kita kapavietė yra sutvarkoma, tačiau akivaizdaus pokyčio nėra pastebėta“, – pasakojo miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Laura Jankevičienė.
Neprižiūrimų kapaviečių sąrašas kaskart atnaujinamas, skelbiamas viešai. Žmonės raginami jas sutvarkyti. „Senojoje kapinių dalyje situacija blogėja. Tai rodo, kad galbūt kapus prižiūrėję giminaičiai yra arba mirę, arba tiesiog išvykę“, – svarstė S.Liaudanskienė.
Pagal šalyje galiojančią tvarką, jeigu už kapavietę atsakingas asmuo per porą metų nesutvarko amžino poilsio vietos, apleista kapavietė gali atitekti kitiems asmenims.
„Tokių dalykų turbūt nebūna. Gal tvarka ir yra, bet nelabai gudriai sugalvota“, – stebėjosi kalbintas gyventojas.
„Na ir kas, kad piktžolės auga, vis tiek reikia šiek tiek sutvarkyti. Gal jau išmirę artimieji, gal išvažiavę“, – svarstė kita moteris.
„Galbūt žmogus serga – būna gi tokių atvejų, kada atsigula ant patalo, o artimasis jį slaugo ir negali metus ar porą metų tų kapų prižiūrėti“, – bandė pateisinti apleistų kapų neprižiūrinčius pašnekinta panevėžietė.
„Aš ir savo vaikams sakiau: žinokite, jeigu mūsų kapų niekas neprižiūrės, juos kažkas užims“, – pasidalino savo patirtimi kita panevėžietė.
„Tegul atiduoda žmonėms ir pasilaidos kiti, kas iš to, kad laiko tuščius plotus ir nesilaidoja, o vietos nėra kitiems žmonėms“, – pritarė tokiai tvarkai viena kalbintų.
„Mes taip ir padarėme: atidavėme kitam. Bet kai iš Vilniaus atvažiuoju, sutvarkau vis tiek šiek tiek, nors ir kiti palaidoti. Taip buvo sutarta jau seniai, nes neliko čia kas gyvena iš mūsų artimųjų“, – savo istoriją papasakojo sutikta moteris.
Prašymų iš norinčių prižiūrėti apleistas kapavietes, o vėliau jose ir laidoti, sulaukiama vis daugiau. „Per metus iki 10 prašymų būna. Žmonės kreipiasi į administratorių, ar galima parašyti prašymą, apsižiūri“, – pasakojo L.Jankevičienė.
Laidoti svetimoje kapavietėje galima praėjus 50 metų po paskutinio palaidojimo.
