Pandemija klausimus paaštrino
Pasak Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Civilinių bylų skyriaus teisėjos Svetlanos Paninos, daugiausia bylų šiemet sulaukiama dėl skolų už komunalinius mokesčius bei paimtų greitųjų kreditų.
„Pavyzdžiui, žmonės paima paskolą ir dėl kažkokių aplinkybių negrąžina dalies įmokų mėnesį ar du. Įprastai tada jie gauna du ar daugiau įspėjimų iš kreditoriaus, tačiau į įspėjimus nereaguoja. Tada kreditorius nutraukia sutartį ir perduoda viską skolų iššieškojimo bendrovėms.
Tokios bendrovės yra profesionalios, tad gana greitai byloje atsiranda pareiškimas dėl skolos priteisimo supaprastinta tvarka. Tačiau gali būti ir taip, kad ginčas užtruks, nes asmuo nepriima dokumentų, yra išvykęs į užsienį. Tai nėra kliūtys išnagrinėti bylą, tačiau tokios bylos visgi užtrunka ilgiau“, – apie tai, kaip bylos atsiduria teisme, pasakojo S.Panina.
Teisėja paminėjo, kad nemažai yra ir ginčų teisena nagrinėjamų šeimos bylų.
„Tokia teisena reiškia, kad sutuoktiniai arba nesusituokę vaikų tėvai negali susitarti ir išspręsti ginčą taikiai, todėl kreipiasi ieškinio teisena į teismą“, – paaiškino S.Panina.
Anot jos, nemažai bylų yra dėl santuokos nutraukimo, tada reikia dalytis turtą, priskirti vaikų išlaikymą. Tačiau pastebima, kad 2020 ir 2021 m. tokių ginčų teisena nagrinėjamų bylų kiekis sumažėjo, nes tikriausiai daug ginčų išsprendžiama iki bylos patekimo į teismą.
Tai patvirtino ir antstolė Virginija Paunovienė. Pasak jos, 2021 m. pirmąjį pusmetį buvo gauta 931 vykdomoji byla dėl vaiko išlaikymo iššieškojimo. Tačiau šiuos skaičius palyginus su 2019 m. matoma, kad alimentų bylų sulaukiama apie 35–50 proc. mažiau.
Advokatų profesinės bendrijos „Confidence Law Office“ partneris–steigėjas, advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Laurynas Didžiulis atkreipė dėmesį, kad aštrėja ir nuomos klausimai pandemijos metu.
„Kai asmenims ar įmonėms teko mokėti už patalpas, kuriomis jie negalėjo naudotis pandemijos metu, kilo daug diskusijų ir klausimų, ar tai išvis sąžininga“, – sakė jis.
Gali taikytis perimti turtą
Ekspertai patarė prieš imant paskolą gerai pagalvoti, ar tie pinigai iš tiesų reikalingi, ir ar verta rizikuoti. „Kadangi atsitikus nenumatytoms aplinkybėms iš jūsų bus iššieškota kur kas daugiau nei sutartyje numatyta skola, nes prisidės ir bylinėjimosi, ir vykdymo išlaidos“, – pabrėžė S.Panina.
Taip pat raginama atidžiai perskaityti visą informaciją ir paskolos sutartį, kad nepakliūtumėte į pinkles.
„Yra klaidinga manyti, kad, kadangi turiu nekilnojamojo turto (NT), automobilį ar kitą turtą, todėl galiu pasiimti paskolą. Jeigu kreditorius suteikdamas paskolą vadovaujasi šiuo turtu, vadinasi, jis paskolą suteikia nesąžininingai, nes pagrindinis kriterijus turėtų būti asmens pajamos ir gebėjimas jas generuoti, o ne NT turtas.
Tad, jei kreditorius žiūri tik į tai, kokį turtą žmogus turi, vadinasi, jis taikosi tą turtą perimti. Nes, jei asmuo negeneruoja pajamų, bet turi turto, tik laiko klausimas, kada tas turtas pereis kreditoriui“, – paaiškino L.Didžiulis.
Visgi, jeigu įsiskolinama, V.Paunovienė pripažįsta, kad kartais parduoti savo žemės sklypą ar NT yra naudinga, o už gautas sumas – grąžinti skolas.
„NT rinka dabar yra labai įsisvyravusi, įsiaudrinusi. Pavyzdžiui, anksčiau žemės sklypą sodų bendrijoje pardavinėdavome keletą metų, jis niekada niekam nebuvo įdomus, juokauju, kad net ir už 1 eurą jo niekas nepirkdavo. Bet dabar šluojama viskas: žemės sklypai, statiniai, sodų bendrijų žemės, atokiose vietose esančios sodybos, todėl ir turime tokį rezultatą – skolų apimtys didėja.
NT rinka tikrai atsigavusi, todėl geriau patiems realizuoti savo turtą už didesnę kainą, o pardavus turtą turėsite pinigų, kuriuos galėsite panaudoti skoloms padengti“, – kalbėjo V.Paunovienė.
Antstolė atkreipė dėmesį, kad visuomenėje yra nusistovėjęs klaidingas stereotipas – žmonės mano, kad varžytinėse NT bus nupirktas už mažesnę kainą. Tačiau, pasirodo, tendencijos keičiasi.
„Dabar dažnai ta kaina būna net didesnė, varžytinių dalyviai dažnai permoka, nes suveikia azartas“, – paminėjo ji.
