Kapaviečių priežiūra aktualesne tapo po to, kai Kapinių tvarkymo taisykles atsirado punktas, kad, jeigu kapaviete nesirūpinama mažiausiai dvejus metus, jos priežiūra ir teisė joje laidoti gali atitekti kitiems asmenims.
Apleistų kapaviečių beveik 400
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Mažeikaitės duomenimis, kuomet buvo pradėti suskaitmenino darbai, suskaičiuota daugiau kaip 25 tūkst. kapaviečių ir apie 70 tūkst. mirusiųjų, beveik 40 ha teritorijoje.
O, tęsiant galbūt neprižiūrimų kapaviečių stebėjimą gegužės ir birželio mėnesį, buvo atlikta ir Panevėžio miesto kapinių galbūt neprižiūrimų kapaviečių inventorizacija. Šiuo metu Kristaus karaliaus katedros kapinėse yra 162 galbūt neprižiūrimos kapavietės, o Šilaičių civilinėse kapinėse – 208 esančios neprižiūrimos, apleistos ir netvarkomos kapavietės. Jos viešai skelbiamos Panevėžio miesto savivaldybės interneto svetainėje.
Siunčia įspėjimus
Anot specialistės, neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis kapavietėmis komisija, apžiūri kapavietes ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius. Tikrinimo metu, pastebėjus, kad kapavietė yra sutvarkyta, ji išbraukiama iš savivaldybės interneto svetainėje skelbiamo galbūt neprižiūrimų kapaviečių sąrašo ir „CEMETY“ sistemos.
„Atlikdami tikrinimus matome įvairių daugiau ar mažiau apleistų kapaviečių. Jeigu kapavietė neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes“, – pasakojo D.Mažeikaitė.
Ji paaiškino, kad, jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas raštu informuoja Savivaldybės vykdomąją instituciją. Gautus duomenis apie galbūt neprižiūrimą kapavietę Savivaldybės vykdomoji institucija skelbia savivaldybės interneto svetainėje.
Gali perduoti kitiems
Neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis kapavietėmis komisija, ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje dienos, priima sprendimą pripažinti ją neprižiūrima. Komisijai, priėmus sprendimą dėl kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis, toliau jų priežiūrą organizuoja Savivaldybė ir tokios kapavietės, vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka, galėtų būti perduotos prižiūrėti kitiems asmenims.
Paklausta, ar jau yra tokių atvejų, kai apleista kapavietė yra atitekusi kitiems asmenims D. Mažeikaitė atsakė: „Neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis kapavietėmis komisija kol kas nėra pripažinusi nei vienos galbūt neprižiūrimos kapavietės neprižiūrima ir suteikusi teisę ją prižiūrėti kitiems asmenims“.
Paaiškino tvarką
Be to, specialistė paaiškino, kad galbūt neprižiūrima kapavietė laikoma tuo atveju, jeigu nėra paminklinio akmens, lentelės ar antkapio su užrašu, nėra duomenų nustatyti, kas ir kada buvo palaidotas, kapavietės statiniai suirę, išgriuvę, pasvirę, kapavietė apaugusi žolėmis ar krūmais.
Verslą padiktavo realybė
Po to, kai pasikeitė Kapinių tvarkymo taisyklės ir buvo pradėtas viešai skelbti neprižiūrimų kapaviečių sąrašas, pastebima, kad vis dažniau kapavietes prižiūrėti gyventojai patiki tokias paslaugas teikiančioms įmonėms ar pavieniams asmenims. Kai kurie už tokią paslaugą ryžtasi mokėti 60 eurų ir daugiau.
Kapaviečių tvarkymo paslaugas teikiančios „Pilkapis.lt“ vadovė Žydra Štuopinienė pasakoja, kad mintis pradėti šią veiklą kilo seniai, tačiau realiai dirbti pradėjo tik šių metų pradžioje.
„Aplinkinių rate turėjome žmonių, kurie nebegyvena Panevėžyje, yra išvykę į kitus miestus ar užsienį ir sulaukėme jų prašymo pasirūpinti artimųjų kapais. Dirbdami pastebėjome, kad kapinėse yra daug apleistų, neprižiūrimų kapaviečių, kurių artimieji taip pat neturi galimybės jais pasirūpinti. Iš to ir kilo mintis pradėti šią veiklą“, – naujienų portalui JP pasakojo vadovė.
Pinigų negaili
Ž.Štuopinienė prisimena, kad pradžioje klientams siūlė tik kosmetinę kapų priežiūrą, tai yra gėlių sodinimą, laistymą, paminklų ir akmens konstrukcijų plovimą, piktžolių ravėjimą, tačiau laikui bėgant atsirado daug žmonių, prašančių pakeisti arba papildyti skaldą, sutvarkyti kapavietę po palaidojimo.
„Klientai dažniausiai prašo nuolatinės kapo priežiūros – nuvykti kartą per mėnesį sutvarkyti aplinką, palaistyti gėles, nuvalyti akmens konstrukcijas, tačiau dabar pastebėjome išaugusią ir skaldos keitimo paklausą“, – kalbėjo Ž.Štuopinienė.
Anot vadovės, tikslią kainą nusakyti sunku, nes viskas priklauso nuo kapo būklės, dydžio ir kliento poreikių. Kapavietės sutvarkymas po palaidojimo kainuoja nuo 60 eurų, skaldos dengimas nuo 120 eurų, o vienkartinė kapo priežiūra nuo 25 eurų.
Kapo priežiūra – populiari
Įmonė daugiausia darbo turi pavasarį, atslūgus žiemos šalčiams. Ypatingai daug prašymų sulaukia artėjant Motinos dienai. Tačiau darbo nestokoja ir vasarą. Vadovė skaičiuoja, kad vidutiniškai per mėnesį sulaukia apie 20 užklausų.
Anot pašnekovės, daugiausiai prašymų sutvarkyti kapavietės sulaukia Kristaus Karaliaus katedros ir Šilaičių kapinėse, bet tenka vykti ir į rajonų kapines, pavyzdžiui Ramygaloje, Krekenavoje, Naujamiestyje ir kitur.
Neturi galimybės pasirūpinti
Ž.Štuopinienė sako, kad į įmonę kreipiasi tiek jauni, tiek vyresni žmonės. Jaunesni gyvena kituose miestuose arba yra išvykę į užsienį. Vyresni neretai būna ir vietiniai, bet neturintys galimybės patys pasirūpinti artimųjų kapais.
„Daug žmonių nebegyvena Panevėžyje ir rajone arba tiesiog neturi galimybės bei laiko aplankyti artimųjų kapų. Pastebime, kad nemažai jaunų žmonių nori sutvarkyti, atnaujinti senolių kapus, kas mūsų nuomone yra džiugu ir kilnu. Taip pat į mus kreipiasi senyvo amžiaus žmonės, kurie nėra pajėgūs atsivežti, pakeisti skaldą, dažnu atveju net ir atvykti į pačias kapines“, – mintimis dalinosi Ž.Štuopinienė.
Vaizdas apgailėtinas
Moteris pasakoja, kad apleistos kapavietės įvairios. „Būna, kad kapavietė nelankyta kelerius metus, apaugusi piktžolėmis, akmens konstrukcijos apsamanoję, išsiklaipę borteliai, nesimato mirusiųjų vardų. Vaizdas tikrai apgailėtinas. Tačiau, iš kitos pusės, džiaugiamės, kad po ilgo laiko artimieji prisimena mirusiuosius ir kreipiasi pagalbos.
Kadangi nemažai laiko praleidžiame kapinėse, dažnai pastebime ir kaimynystėje esančius liūdnai atrodančius kapus. Net kilo mintis suburti draugų ratą ir sutvarkyti bent kelias tokias apleistas kapavietes, nes galbūt nebėra ir kam jų prižiūrėti. Tokių kapaviečių tikrai nemažai.
Viešindami savo paslaugas užsienio lietuvių forumuose nesiekiame finansinės naudos, o norime žmonėms priminti apie tėvynėje atgulusius artimuosius. Tačiau ne visos kapavietės, kurias tvarkome ir matome, yra apleistos. Pastebime ir tikrai tvarkingų, gražių kapaviečių, ir tikimės, kad su laiku jų nepamirš“, – sako Ž.Štuopinienė.
