LB siūlo keisti šalyje taikomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) formulę taip, kad gaunantieji minimalią algą mokesčio apskritai nemokėtų, tačiau uždirbantiems tarp vieno ir dviejų vidutinių darbo užmokesčių (nuo 967 iki 1836 eurų „į rankas“), mokesčiai didėtų.
Daugiau naudos nei žalos?
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas teigė, jog buvo mėginta įvertinti, kokia NPD sistema šaliai būtų naudingesnė ilguoju periodu.
Pasak jo, didėtų mokestinės sistemos progresyvumas bei paskata dirbti mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, nes šiuo metu skirtumas tarp pašalpų ir minimalaus darbo užmokesčio yra ganėtinai nedidelis.
„Mažiausias pajamas gaunantys gyventojai išleidžia didžiausią savo pajamų dalį, todėl ekonomika augtų sparčiau, nes papildomas pajamas gaunantys žmonės jas tiesiog pasideda į sąskaitą“.
Anot D.Imbraso, NPD formulės keitimas taip pat galėtų padėti spręsti regioninių netolygumų problemas Lietuvoje.
„Gaunamos pajamos ir perkamoji galia regionuose yra vienas svarbiausių aspektų, lemiančių smulkiojo ir vidutinio verslo formavimąsi. Jei žmogus turi pinigų tik būstui ir maistui, lėšų kavinėms ar kitoms paslaugoms nebelieka, todėl verslas nesikuria“, – aiškino ekonomistas.
Paklaustas, ar naująja NPD formule nebūtų atimama iš vienų ir duodama kitiems, D.Imbrasas teigė, kad NPD yra „tik vienas sraigtelis mokestinėje sistemoje“. Pasak jo, pakeitus NPD formulę, viduriniajai klasei tai gali kainuoti „kelioliką papildomų eurų“.
„Realiai į rankas gaunamos pajamos gali ir nesumažėti, tai priklauso nuo to, per kokį laikotarpį norėtume pereiti. Galima sakyti, kad trumpalaikis skausmas atneštų didžiausią naudą ateityje“, – paaiškino jis.
„Ne kartą esame pabrėžę, kad į šį mokestį reikia žiūrėti ne kaip į vieną, bet visų mokesčių kontekste, pabandyti jį įkomponuoti taip, kad atlieptų politikų keliamus lūkesčius mokestinei sistemai.
Bankas ne kartą yra sakęs, kad šaliai yra naudinga įsivesti visuotinį NT mokestį, panaikinti „gyvulių ūkį“, kuris yra didžiausia problema, kalbant apie apmokestinimą.
Kalbama ir apie taršos mokestį. Jei būtų bandoma pereiti nuo gyventojų pajamų apmokestinimo prie kitų formų apmokestinimo, gali būti, kad mokesčių našta vidurinei klasei turėtų sumažėti“, – tikino D.Imbrasas.
Politikai kategoriški
Tačiau parlamentarai Lietuvos banko siūlymą vertina neigiamai. Pasak, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Agnės Širinskienės, NPD keitimas mažas pajamas gaunantiems žmonėms yra suprantama priemonė skurdui mažinti, tačiau kritikavo sprendimą mokesčių naštą užkrauti viduriniajai klasei.
„Sunku suvokti, kodėl reikėtų nubausti vidurinę klasę ir mokesčius didinti tiems, kurie per mėnesį uždirba kelis vidutinius atlyginimus, o ne tuos, kurie uždirba dešimt ir daugiau? Nebent vienintelis motyvas, kad tokių žmonių yra dauguma ir iš jų pinigus atimti yra lengviausia. Tokį pasiteisinimą dar suprasčiau, nors jis ir nebūtų sąžiningas.
Tačiau kitos priežasties, kodėl turime skriausti viduriniąją klasę, kai visos kitos valstybės laiko ją visuomenės pagrindu, negaliu suprasti“, – piktinosi Seimo narė.
Jai pritarė ir valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma, Lietuvos banko sprendimą vadindamas sunkiai suprantamu.
„Aš šį pasiūlymą vertinu kaip labai keistą ir sunkiai suprantamą. Man atrodo, kad LB kišasi ne į savo sritį – mokesčių politiką, kas yra Seimo ir Vyriausybės sritis. Linkėčiau LB labiau gilintis į savo atsakomybės sritis. Pavyzdžiui, nepamiršti, kad yra atsakingi už infliacijos valdymą.
Kalbant apie siūlymo turinį, jis yra netinkamas. Mums svarbu stiprinti vidurinį sluoksnį, į kurio mokestinį nuskalpavimą taikosi Lietuvos bankas. Lietuvoje vidutinis sluoksnis ir taip yra per menkas ir per silpnas“, – sprendimą pasmerkė parlamentaras.
Papildomų finansinių įplaukų J.Razma siūlė ieškoti kitose srityse, taikant ekologinius, vartojimo ar turto mokesčius.
Siekiant išspręsti mokesčių surinkimo problemą, A.Širinskienė siūlė apmokestinti dideles pajamas gaunančius asmenis, tačiau D.Imbrasas teigė pasigedęs politikų iniciatyvos. „Ne kartą teikėme siūlymus dėl NT apmokestinimo, kuris būtų nukreiptas į tuos, kurie turi didesnes pajamas, bet politikai į tai žiūri atsargiai“.
Daugiau mokėti nėra kam?
Pasak D.Imbraso, Lietuvoje atlyginimai yra maži – žmonės, gaunantys daugiau nei 900 eur., sudaro trečdalį Lietuvos gyventojų ir yra laikomi turtingiausiais.
„Politikai turi didelį arsenalą mokesčių, kuriuos gali pritaikyti turtingiesiems, tačiau šitos problemos nėra sprendžiamos. NPD nėra esminis klausimas, padėsiantis išspręsti mokestinę situaciją“, – perspėjo jis.
D.Imbraso įsitikinimu, pragyvenimo lygiui Lietuvoje augant, auga ir viešųjų paslaugų poreikis. „Kitos Europos valstybės lėšų surenka daugiau. Visi nori gero švietimo, geros infrastruktūros ir sveikatos apsaugos sistemos. Visa tai kainuoja. Negalime norėt daug ir nieko nemokėti“, – pareiškė ekonomistas.
Nors LB siūlymas iš parlamentarų sulaukė aštrios kritikos, VU Ekonomikos ir Filosofijos fakultetų profesorius Romas Lazutka pritarė, kad NPD mokestį vertinti be viso mokestinio konteksto yra sudėtinga.
„Be konteksto jo svarstyti nėra prasminga. Tikslas yra sumažinti nelygybę, bet Lietuvoje pajamų nelygybės profilis yra toks, kad labai išsiskiria turintys itin dideles pajamas, taip pat išsiskiria pensininkai, o ne dirbantys žmonės, kuriais dabar yra rūpinimąsi“.
Anot jo, ar verta įgyvendinti šią iniciatyvą, priklauso nuo papildomų pakeitimų mokestinėje sistemoje. „Pajamų nelygybę bandoma švelninti per kelis mokestinius laiptelius – mokesčių tarifus, kas bandyta Lietuvoje daryti, bet iš esmės neveikia. Pajamos tarp dviejų vidutinių ir penkių vidutinių jokio progresyvumo nėra ir net nesiūloma“, – sakė R.Lazutka.
Profesoriaus įsitikinu, mokesčių surinkimo klausimą galima spręsti alternatyviais būdais: „Reikia grįžti prie to, kad yra ir gerokai didesnes pajamas gaunančių, yra vartojimas per įmones, yra kam neapsimoka gauti šiek tiek didesnes pajamas, nes prarastų pašalpas. Netvarkant šių dalykų atrodo, kad kitos išeities nėra, tik daugiau apmokestinti vidutinę ir šiek tiek didesnę algą“.
Baiminasi neramumų
A.Širinsieknės manymu, mokestinė našta viduriniajai klasei ir taip yra didelė ir gali iššaukti dar vieną emigracijos bangą: „Kitas akivaizdus dalykas – automobilių taršos mokestis. Jis bus abonementinis, o ne vienkartinis. Panašu, kad opeliuko ar golfuko vairuotojas per metus mokės 200–300 eur. Pagalvokime, kaip atrodys regionų gyventojų situacija, kai žmogus neįgali nusipirkti brangaus ekologiško automobilio. Metinė įmoka sieks trečdalį tokio automobilio kainos“.
Ji perspėjo apie visuomenėje juntamą masinį nepasitenkinimą ir patikino, kad prasidėjus šildymo sezonui dėl išaugusios dujų ir elektros kainos žmonių priešiškumas gali dar labiau išaugti.
„Turiu pažįstamų, kurie atvirai kalba, kad per sezoną už dujas teks mokėti 600–700 eur. daugiau. Žmonių nepasitenkinimas vykdoma politika ir taip yra didelis.
Aš bijau, kad pridėjus visus naujus mokesčius žmonių nuotaikos bus blogesnės nei užvakar prie Seimo. Kaip šito dalyko valdžia neįsivertina ir visiškai nesikalbėdama... Opozicijai mokestinė reforma nebuvo pristatyta – žinome tik tai, kas nutrupa žiniasklaidoje“, – nuogąstavo parlamentarė.
Pasak LVŽS narės, opozicija siūlymui keisti NPD formulę nepritars.
