ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, nuo 2010 iki 2021 m. pirmojo ketvirčio butų nuoma Lietuvoje pabrango daugiau nei dvigubai – 109 proc. Tai antras didžiausias kainų pokytis Europos Sąjungoje (ES).
Pirmoje vietoje Estija, kurioje kainų pokytis siekia 140 proc., o trečioje – Airija su 63 proc. pokyčiu. Skaičiuojama, kad visoje ES nuoma per šį laikotarpį pabrango apie 15 proc.
Kainos auga dėl keletos priežasčių
Pasak Antano Kišūno, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo, paaugusių nuomos kainų priežastys yra kelios.
„Tam įtakos turi vis didėjantis aukštesnio atlyginimo ieškančių žmonių srautas, judantis iš kitų Lietuvos regionų į sostinę, gerėjanti Vilniaus demografinė situacija, taip pat teigiamas išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų balansas.
O augant būsto kainoms ir išliekant kainų kilimo tendencijoms pasirenkančių nuomoti būstą žmonių skaičius išaugo“, – naujienų portalui lrytas.lt įvardijo jis.
„Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas pabrėžė, kad dvigubas nuomos kainų šuolis nereiškia tai, jog kainomis susilyginome su turtingesnėmis šalimis, kaip Vokietija ar Prancūzija. Tiesiog Lietuvoje kainos augo daug sparčiau nei kitose valstybėse.
„Bet reikia prisiminti, kad ir atlyginimai Lietuvoje ūgtelėjo daugiau nei du kartus per tą laikotarpį, o nuomos kainos susijusios su atlyginimais. Jei žmonės neišgali išsinuomoti būsto, nuomos kainos augs lėčiau, bet jei žmonių perkamoji galia didėja, nuomos kaina irgi kyla.
Kitas pavyzdys dėl atlyginimų didėjimo: jei statybininkas turi uždirbti daugiau, tada ir pastatą kainuoja pastatyti brangiau, nes reikia sumokėti didesnius atlyginimus. Tai turi įtakos ir didesnei būsto nuomos kainai“, – paaiškino T.S.Kvainickas.
Jis akcentavo ir tai, kad kainų augimas skaičiuojamas būtent nuo 2010 m.
„Tada buvome ką tik išgyvenę krizę, buvome žemiausiame taške, o nuo žemiausio taško yra lengviausia augti. Taip, kitose valstybėse irgi buvo krizė, bet jų pradinis atsigavimo taškas buvo aukščiau nei Lietuvos.
Lietuvoje atlyginimai padidėjo dukart, bet, pavyzdžiui, Vokietijoje vidutinis atlyginimas tikrai nepadidėjo nuo 2 iki 4 tūkst. eurų. Pas mus kainų ir atlyginimų augimas itin spartus ir tai rodo, kad šalyje situacija gerėja. Pradėjome žemu startu ir augame greitai“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jis.
Tačiau nuomos kainų pokyčiai matomi ir ne tokiu ilgu laikotarpiu. Pavyzdžiui, 2019 m. viduryje Vilniuje dviejų kambarių buto vidutinė kaina buvo apie 450 eurų, o šiuo metu – jau apie 500 eurų. Kaune 2019 m. tokio buto kaina siekė apie 370 eurų, o šiuo metu pabrango iki 400 eurų. Klaipėdoje kainos taip pat ūgtelėjo: 2019 m. jos siekė apie 330 eurų, o dabar – 360 eurų. Tad skaičiuojama, kad per tokį kelių metų laikotarpį didmiesčiuose kainos spėjo paaugti apie 10 proc.
Kainos gali kilti ir dėl baltarusių
T.S.Kvainicko spėjimu, jei nesulauksime dar vienos pandemijos bangos, drastiškų bazinių palūkanų normų pasikeitimų, neigiamų demografinių pokyčių, nuomos kainos ir toliau užtikrintai didės. Anot jo, galime tikėtis 5–10 proc. metinio nuomos kainos augimo.
Visgi, jei rudenį sulauktume dar vieno karantino su griežtais ribojimais, dalis įmonių bankrutuotų, tad atsirastų žmonių, praradusių darbą, nerandančių kito, todėl nusprendžiančių emigruoti, grįžti pas tėvus ar išvykti į mažesnius miestelius dirbti žemės ūkyje. Tada sostinėje ir kituose didmiesčiuose atsirastų laisvų butų, tad nuomos kainos šiek tiek sumažėtų.
Tačiau, pasirodo, kainas pakoreguoti gali ir į Lietuvą atvykstantys dirbti baltarusiai.
„Vis daugiau baltarusių domisi būsto nuomos galimybėmis Lietuvoje, nes įmonės jau po truputį kuriasi čia. Į Lietuvą atvyksta aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie neieško paties pigiausio būsto. Tad vidutinės, aukštesnės klasės segmente būsto nuomos kainos dėl nuomininkų konkurencijos tikrai gali šoktelėti.
Bet, jeigu bus padidintos kvotos ir galės atvykti daugiau, pavyzdžiui, statybininkų, kurie uždirba mažiau nei Baltarusijos IT specialistai, tada jie gali padidinti nuomos kainas ekonominiame segmente“, – situaciją paaiškino T.S.Kvainickas.
Už nuomą nebeišsimokėsime?
Nors nuoma brangsta sparčiai ir galima pradėti nerimauti, jog kainos ims augti greičiau nei atlyginimai, T.S.Kvainickas ramina – tokia situacija gali būti, bet tik trumpalaikė – dienai, savaitei ar mėnesiui, nes to daryti tiesiog neverta.
„Įsivaizduokite, norite nuomoti butą už 5 tūkst. eurų mėnesiui, bet niekas jo išsinuomoti negali. Tada turite pasirinkti – arba mokėti už skelbimo talpinimą portale 5 metus, kol vidutinis atlyginimas pasieks 5 tūkst. eurų, arba sumažinti nuomos kainą iki tokios sumos, už kurią jis bus išnuomotas.
Gali būti atvejų, kada nuomotojas pasakys, jog jis geriau negaus nieko, negu išnuomos pigiau. Jis gali prisigalvoti įvairių priežasčių, pavyzdžiui, jam neverta tvarkyti buto išėjus nuomininkams. Bet dažniausiai taip nebūna“, – pasakojo ekspertas.
Jo manymu, tokia situacija, kad žmonės nebegalėtų išsimokėti už buto nuomą, taip pat mažai tikėtina. Jei dabar asmuo išleidžia 30–35 proc. atlyginimo buto nuomai, ateityje kainoms paaugus greičiausiai žmogus tiesiog išleis tam daugiau – apie 40–45 proc. O jei butas jam taps nebeįperkamas, ieškos kito ar alternatyvų.
Asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė pabrėžė, kad kol poreikis bus, tol butų nuomos kainos kils. Kai bus pasiekta tokia riba, kada rinka nebereaguos ir žmonės nebegalės išsinuomoti būsto, kainos ims mažėti. Tačiau Lietuvoje tokia situacija mažai tikėtina.
„Lietuvoje nekilnojamasis turtas (NT) yra taip stipriai vertinamas, svarbus ir suprantamas kaip geriausia investicija, kad, panašu, jog nuomos kainų mažėjimas Lietuvoje yra mistinis reiškinys ir sunkiai įmanomas.
Kai pasižiūriu į kainas, jos tikrai atrodo didelės ir kartais net neadekvačios. Bet mes esame prisirišę prie NT, visi nori jį įsigyti ir turėti kaip saugumo garantą. Tai tiesiog stipri lietuvių kultūrinio identiteto dalis.
Tad vargu ar galime kalbėti apie kainų mažėjimą, nebent įvyktų kokia nors didžiulė krizė. Bet net per visas krizes pamatėme, kad ženklaus ir ilgalaikio būsto kainų mažėjimo nebuvo. Lietuviai iš paskutiniųjų pasiruošę mokėti už būstą“, – portalui lrytas.lt komentavo O.Bložienė.
Keičiasi tendencijos
Pasak A.Kišūno, šiuo metu nuomai populiauriausi yra 1–2 kambarių butai senos statybos name už 200–400 eurų.
Taip pat patrauklūs ir 1–1,5 (virtuvė sujungta su svetaine, o miegamasis atskiras) kambarių butai su gera socialine ir technine infrastruktūromis, esantys kiek įmanoma arčiau miesto centro, už 450–800 eurų.
Tačiau Vilniaus būsto nuomos rinka susiduria su viena problema.
„Trūksta didesnio ir didelio ploto butų, pavyzdžiui, 4–6 kambarių butų, nuo 80 kv. metrų ploto, geruose, prestižiniuose Vilniaus rajonuose, įrengtų aukštos kokybės medžiagomis ir baldais. Tokių nuomojamų būstų poreikis išaugo, tad pasiūla natūraliai sumenko.
Pastaruoju metu galima rasti tik apie 50–60 skirtingų tokių nuomos pasiūlymų, iš kurių dalis yra viešai nepublikuojama“, – atskleidė A.Kišūnas.
Eksperto pastebėjimu, populiariausi Lietuvos miestai būstui nuomotis yra Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai bei Panevėžys. Tačiau pandemija ir karantinas žmonių įpročius kiek pakeitė.
„Žmonės išmoko dirbti iš namų, darbas tapo lengviau derinamas su šeimos kasdienybe ir laisvalaikiu, todėl ilgalaikė nuoma išpopuliarėjo ir kurortiniuose miestuose, tokiuose kaip Druskininkai, Palanga, Šventoji“, – išvardijo A.Kišūnas.
„Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje patraukliausi rajonai nuomai yra keli: Naujamiestis, Žirmūnai, Šnipiškės, Antakalnis, Fabijoniškės ir Šeškinė. Kaune: centras, Žaliakalnis, Dainava, Senamiestis bei Eiguliai.
O Klaipėdoje – centrinė miesto dalis nuo „Akropolio“ iki Senamiesčio, taip pat pietinė miesto dalis: Miško raj., Tauralaukis, Dragūnai, Šarlotė ir Panevėžio g.
