O itin suaktyvėję telefoniniai sukčiai atakuoja Lietuvos gyventojus. Vien „Swedbank“ banko klientų konsultacijų centras per dieną gauna iki 400 gyventojų pranešimų apie sukčių bandymus išvilioti asmeninius interneto bankininkystės, mokėjimo kortelių duomenis ir reikalavimus patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo.
Nei išsilavinimas, nei amžius ar socialinė padėtis negali apsaugoti nuo sukčių, kurie dažnai užklumpa mus nepasiruošusius, yra įgudę manipuliuoti žmonių psichologija.
„Swedbank“ skelbia, kad dėl sukčių nuostolių patyrusių gyventojų geografija apima tokius miestus, kaip Klaipėda, Vilnius, Visaginas, kuriuose gyvena nemaža dalis rusakalbių gyventojų. Mat išskirtinis pastarojo meto telefoninių sukčių bruožas – jie dažniausiai bendrauja tik rusų kalba, nes absoliučia dauguma atvejų skambinama ne iš Lietuvos.
„Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos ekspertas Linas Sadeckas perspėja, kad finansiniai sukčiai pastaruoju metu itin dažnai apsimeta bankų darbuotojais, pokalbio metu išsiaiškina pagrindinį kliento banką ir neva sujungia su atsakingais specialistais. Pokalbis tęsiamas, kol sužinomas sąskaitos likutis, išgaunami konfidencialūs kliento duomenys ar atliekamas pavedimas iš kliento sąskaitos.
Sukčių išsiklausinėjo apie jų metodus
Neseniai sukčiai paskambino „Luminor“ banko technologijų tarnybos vadovui Iljai Sovetovui. Specialistas pokalbį panaudojo informacijai apie sukčių metodus išgauti.
I.Sovetovas sulaukė skambučio iš lietuviško telefono numerio, kuriuo skambinanti moteris pranešė, kad yra banko sukčiavimo prevencijos specialistė. „Paklausė, ar aš ką tik bandžiau pervesti 300 eurų. Ji žinojo mano vardą, o fone girdėjosi skambučių centrams įprastas triukšmas, – pasakojo I.Sovetovas. – Moteris taip pat pasakė, kad gautas mokėjimo nurodymas buvo didesnis nei mano sąskaitos likutis, todėl jie susirūpino ir jį užblokavo“.
Skambinusioji dar kelis kartus pasiteiravo, ar I.Sovetovas neseniai nepametė asmens tapatybės kortelės ar paso, ar nesidalijo savo dokumentais su asmenimis, kurie galėjo jais pasinaudoti.
„Ji paklausė, kokį autentifikavimo metodą naudoju. O kai paprašiau jos identifikuoti save, pasakyti, koks yra mano banko vartotojo ID ar asmens kodas, pasakė, kad yra jaunesnioji specialistė, todėl neturi prieigos prie tokių duomenų“, – prisiminė banko technologijų tarnybos vadovas. Moteris liko atkakli ir I.Sovetovo pasiteiravo, kuris bankas jo pagrindinis? Teigė, kad apie tariamai įvykusią vagystę iš kliento banko sąskaitos ji turi informuoti ir kliento pagrindinį finansinių paslaugų teikėją.
I.Sovetovas atskleidė, ko sukčiai prašė. Tuomet „jaunesnioji specialistė“ bandė pokalbį pakreipti taip, kad būtų lengviau suprasti, kiek lėšų I.Sovetovas laiko banko sąskaitoje. „Kadangi išpešti šios informacijos neva saugumo ekspertei nepavyko, ji paprašė palaukti, kol būsiu sujungtas su tariamu „Luminor“ banko kibernetinio saugumo ir sukčiavimo prevencijos skyriumi.
Po mažiau nei minutės su manimi pasisveikino vyras, kuris prisistatė esantis banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas ir paprašė manęs save identifikuoti. Fone girdėjau tą patį skambučių centro triukšmą“, – pasakojo I.Sovetovas. Tačiau kai jis sukčių paklausė, kuriame aukšte banke įsikūręs kibernetinio saugumo skyrius, nusikaltėliai pokalbį nutraukė.
Paprasta schema
Kodėl, nepaisant gausybės informacijos apie apgavystes pavagiant pinigus, sukčiams vis dėlto pavyksta tą padaryti?
„Žmogaus psichologijos instituto“ konsultantė, mokymų lektorė Janina Sabaitė Melnikovienė portalui lrytas.lt teigė, kad schema, kaip įvyksta telefoninis sukčiavimas, labai paprasta. Sukčiai naudojasi keliais faktoriais: viešai prieinama informacija apie žmogų, užklumpa netikėtai, kalba įtikinamai, dažnai baugina, imituoja nelaimes, kontrolės tarnybas arba, atvirkščiai, žada aukso kalnus, bando sukelti išskirtinumo jausmą, gali spausti greitai priimti sprendimą ar neturėti nuostolių.
Yra ir atskira „romantinių sukčių“ kategorija, kurie manipuliuoja naudodami „įpareigojimo“ principą, sukeliantį tam tikrą pasąmoninį skolos, įsipareigojimo, dėkingumo, siekio atsilyginti jausmą. Kai bendraujama, atsižvelgiant į nepatenkintus psichologinius poreikius: jaustis svarbiu, reikšmingu išskirtiniu, pripažintu, gaunant daug dėmesio – žmogus jaučiasi patenkintas, netgi laimingas ir nori atsilyginti tuo pačiu.
„Visais atvejais sukčiai pasinaudoja socialinėmis normomis: autoritetų baimė (prisistato, jog skambina iš tam tikrų institucijų ir pan.), noru rūpintis kitais žmonėmis (sukčiai gali kalbėti apie tai, kad tik nuo jūsų priklauso, ar kitas išgyvens, bus laisvas ir pan.), noru padėti kitiems: padėti grįžti namo užsienyje sugedus mašinai, padėti atsitikus nelaimei ir panašiai.
Telefoniniam sukčiui tam tikromis frazėmis reikia pataikyti į emocinę atsiliepusiojo būseną: atsižvelgiant į tai, kaip žmogus kalba, kaip reiškia savo mintis, kokius žodžius sako, koks balso tonas, pauzės, kvėpavimas ir taip toliau.
Frazės gali būti labai įvairios ir tas pats apgavikas gali vienam žmogui pasakyti net kelias, kol sulauks reakcijos į kažkurią vieną. O dar prisideda aplinkybės: karšta, tvanku, atostogos, žmonės labiau atsipalaidavę, mažiau kritiški. Taip lengviau patikima neegzistuojančiomis situacijomis“, – komentavo J.Sabaitė Melnikovienė.
Natūralu, kai išgirstame neaiškiai artikuliuojamus žodžius „Gelbėk... Padėk.. Man blogai... Aš nebegaliu...“ ir panašiai, mūsų smegenys taip greitai suveikia ir ištraukia informaciją, kas iš mums svarbių žmonių yra kelionėje ar kitame mieste, ar kitoje šalyje, kam galėjo nutikti nelaimė.
Anot pašnekovės, dalis žmonių gali susijaudinti – ko ir siekia sukčiai – ir išjungti racionalųjį kritinį mąstymą. Kitas žingsnis – ar sukčius gebės įtraukti į pokalbį ar ne, priklauso nuo sąmoningumo ir gebėjimo patikrinti, kas skambina. Nes vagys apgavystės istoriją plėtoja pagal gaunamus iš žmogaus atsakymus su tikslu privesti prie pinigų atidavimo.
Lietuvos kriminalinės policijos biuras priduria: kuo ilgiau kalbate su sukčiumi, tuo didesnį nerimą jaučiate ir tampa vis sunkiau atpažinti apgavystę.
Mokymų lektorė pataria: galime klausti „Kas skambina?“, užduoti akivaizdžiai neteisingus klausimus, pavyzdžiui, jei vyras namie, galime klausti „Čia dėl vyro skambinate? Mindaugai, čia tu?“; ar, jei neturime brolio, klausti „Broli, čia tu?“.
Jei gauname patvirtinimą į mūsų patikrinamuosius klausimus, galime paprašyti, kad paskambintų po pusvalandžio, nes mums darosi bloga, ar baigia išsikrauti telefonas, vairuojame – sugalvoti kokių nors priežasčių, užfiksuoti numerį ir, jei turime galimybę, apie skambutį pranešti policijai.
„Žmonės linkę pasitikėti kitais žmonėmis. Tai mūsų, kaip socialinių būtybių, savybė – noras jaustis saugiai bendraujant ir pasitikint kitais. Visgi žmonių yra visokių, jie gali elgtis labai įvairiai, pagal savo mąstymą, savo tikslus ir pan. Tokie reiškiniai, kaip sukčiavimas ar pasitikėjimas kitais, visada buvo ir bus. Todėl labai svarbu ugdyti savo kritinį mąstymą, sąmoningumą, gebėti analizuoti ir savarankiškai priimti sprendimus ir tapti mažiau priklausomiems nuo kitų nuomonės, įtikinėjimo bei manipuliacijų“, – kalbėjo J.Sabaitė Melnikovienė.
Neapsaugo nei amžius, nei socialinė padėtis
SEB banko komunikacijos ir rinkodaros projektų vadovė Agnė Danaitė tik patvirtina: nei išsilavinimas, nei amžius ar socialinė padėtis negali apsaugoti nuo sukčių, kurie dažnai užklumpa mus nepasiruošusius, yra įgudę manipuliuoti žmonių psichologija. Todėl pagrindinis saugiklis yra žinios, kaip atskirti sukčių taikomus metodus ir neatskleisti jiems asmeninės informacijos.
Taisyklės kartojamos nuolat: negalima nešiotis užrašyto banko kortelės PIN kodo ar atskleisti jo tretiesiems asmenims; būtina reguliariai atnaujinti savo kontaktinius duomenis banke – tai padeda greitai susisiekti su asmeniu, jeigu jo sąskaitoje pastebimos neįprastos operacijos; apsiperkant internetu būtina tikrinti elektroninių parduotuvių, kuriose įvedate savo kredito kortelės duomenis, patikimumą; neskubėti spustelėti įtartinuose laiškuose ar SMS žinutėse esančių nuorodų, priedų ar paveikslėlių; bet kuris asmeninis slaptažodis turėtų būtų sudarytas bent iš aštuonių simbolių, tarp kurių turėtų būti ir raidžių, ir skaitmenų.
Būtina prisiminti, kad nei bankas, nei policija niekada nesiunčia klientams SMS žinučių su nuorodomis ir neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitų konfidencialių duomenų. Be to, teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai netarpininkauja tarp nukentėjusiojo ir pažeidėjo sprendžiant piniginius klausimus.
Tais atvejais, jeigu bankas pats pastebi galimai neteisėtus veiksmus arba gauna kliento nusiskundimą dėl jo sąskaitoje vykstančių įtartinų operacijų (pavyzdžiui, staiga per valandą įvyksta stambūs atsiskaitymai kortele kokioje nors užsienio šalyje), nedelsdamas imasi veiksmų apsaugoti kliento lėšas – blokuoja mokėjimo kortelę ar apriboja tam tikras operacijas (atsiskaitymą internetu). Svarbu žinoti, kad mokėtojas sutikimą atlikti mokėjimo operaciją gali atšaukti iki mokėjimo nurodymo gavimo banke momento.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad ir pats bankas gali užblokuoti klientui kortelę ar dalį jos funkcijų, įtardamas, kad sukčiai galimai pasisavino kliento kortelės duomenis, nors pinigai iš sąskaitos dar nedingo. Tai ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje įprasta praktika. Tuomet banko atstovai nedelsdami tiesiogiai susisiekia su klientu – todėl labai svarbu turėti aktualius kontaktus – įspėja apie kortelės blokavimą ir, jeigu reikia, informuoja dėl naujos kortelės išdavimo“, – aiškino A.Danaitė.
Sudėtinga ištirti
Vyraujantys sukčiavimo būdai detaliai aprašomi Policijos interneto svetainėje.
Lietuvos kriminalinės policijos biuras pripažįsta: sukčiavimo pobūdžio nusikalstamų veikų ištyrimas gana sudėtingas: 2020 m. tai sudarė 60,5 proc.
Individualaus atvejo ištyrimo sėkmė gali priklausyti nuo įvairiausių aplinkybių, todėl sunku būtų išskirti lengviausiai ištiriamus pavyzdžius. Paprastai sudėtingiausia ištirti sukčiavimus, kurie įvykdomi iš užsienio valstybių, t. y. tuomet, kai sukčiai veikia kitoje valstybėje arba kai suklaidintas nukentėjusysis perveda pinigines lėšas į užsienio valstybėse registruotas bankų ar elektroninių pinigų sąskaitas.
Tyrimo sėkmei įtakos turėti gali ir laikotarpis, per kurį nukentėjusysis suvokia buvęs apgautas.
Tad jei visgi nutiko taip, kad sukčiams atidavėte pinigus, bet kuriuo paros metu kuo skubiau informuokite savo banką telefonu, praneškite policijai ir niekada patys nesikreipkite į sukčių jo nurodytais kontaktais.
Lietuvos kriminalinės policijos biuras nurodo, kad, siekdami išvilioti pinigus, sukčiai pasitelkia visą savo kūrybiškumą ir sumanumą. Sukčiavimui įvykdyti gali būti naudojami įvairūs metodai: bandymai įgyti asmeninę, finansinę ar saugumo informaciją teksto žinutėmis su nuorodomis į klastotas bankų svetaines, tariamai gaunamomis iš patikimų kompanijų, siekiant paskatinti asmenis atskleisti asmeninę informaciją, naudojant netikrą elektroninį paštą, kai laiškai tariamai gaunami iš patikimų kompanijų, siekiant paskatinti asmenis atskleisti asmeninę informaciją, apgaulingi skambučiai, kurių metu sukčiai išvilioja asmeninę informaciją ar skatina investuoti į netikras virtualias investavimo platformas ir pan.
Sukčių sėkmę lemia nepakankamas vartotojų žinių apie galimas grėsmes lygis, taip pat per didelis pasitikėjimas tiek savo žiniomis (pvz., apie investavimą, kriptovaliutas ir pan.), tiek ir nepažįstamų asmenų pateikiama informacija. Sukčiai stengiasi išnaudoti ir kibernetinio saugumo priemonių spragas bei pačių žmonių supratimo apie kibernetinį saugumą trūkumą.
