Sušvelnėjus karantino ribojimams, daugumos pasaulio šalių oro uostai vėl pilni. Ne išimtis ir Vilniaus oro vartai.
Oro uosto darbuotojų teigimu, dažnas keleivis daiktus pameta eidamas keleivių saugumo patikrą. Italijoje šiuo metu viešintis Povilas Jatkevičius pasidalijo pamestų daiktų patirtimi.
„Aš esu vienas iš tų, kurie dažnai pameta daiktus. Jeigu skaičiuotume vidurkį, tai gal vieną ar du kartus per mėnesį“, – pripažino P.Jatkevičius.
P.Jatkevičius pasakojo pametęs telefoną, naują kompiuterį ir kitų vertingų daiktų. Tačiau dažniausiai jis praranda pinigines – jas palieka netikėčiausiose vietose: „Kur yra radiatorius ir ant radiatoriaus po palange. Palieku net ten, kur nesimato. Ateinu į kambarį ir galvoju, kad nieko nėra ir kodėl aš ten ją padėjau“, – aiškino P.Jatkevičius.
Kaskart supratęs, kad vėl prarado piniginę, vaikinas reaguoja ramiai. „Ne išgąstis, o labiau toks nusivylimas, nuovargis, toks, kad, o ne, dabar vėl ieškosiu“, – atsiduso jis.
Oro uostai vieniems yra stresą kelianti vieta, kitiems primena atostogas ir atsipalaidavimą. „Šventėme prieš skrydį, tai ir pamiršome. O po to prisiminėme, kad turėjome dar vieną lagaminą“, – juokėsi iš kelionės grįžusios poilsiautojos.
Kažką pametus, panikuoti neverta. Visi radiniai keliauja į pamestų daiktų saugyklą. Oro uosto darbuotojas Ernestas Petrenko yra atsakingas už rastų daiktų saugojimą ir administravimą. Jo teigimu, šiuo metu yra saugomi apie tūkstantis daiktų.
„Daiktų randame po kiekvieno skrydžio. Būna, randame laikrodžių, diržų, kompiuterinės technikos, akinių. Taip pat gana dažnai pasitaiko vaikiški žaislai, nes už juos atsakingi patys vaikai“, – pasakojo Vilniaus oro uosto darbuotojas E.Petrenko.
Pametus daiktus oro uoste, patariama kreiptis į administraciją ar skambinti telefonu. Tačiau keleiviui įtarus, kad daiktas liko lėktuve, reikėtų pasinaudoti prie atvykimo vartų įrengta lenta.
Pametę savo daiktus, žmonės atsiimti juos gali per šešis mėnesius, nes kas pusę metų saugykla yra tvarkoma. Nevertingi daiktai sunaikinami, o vertingi – perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Tokie be šeimininkų likę daiktai neretai atsiduria konfiskuotų prekių parduotuvėse.
„Iš kur jie buvo įsigyti, kaip jie buvo konfiskuoti, tai čia VMI gali pasakyti labiau. Mums tiesiog perduoda ir mes matom pagal aktą ir kainą“, – kalbėo Kęstas ir Inga Naginės, UAB „Stokeris“ vadovai.
Anot parduotuvės direktoriaus Kęsto, jų verslas yra tarsi laidininkas tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos ir prekes norinčių įsigyti žmonių.
„Jeigu iš brakonieriaus konfiskavo meškeres, tai aplinkosaugininkai perduoda VMI, VMI surašo aktą, įvertina tą prekę ir perduoda mums, o mes jau tada įdedame į internetinę parduotuvę ir fiziškai parduodam“, – procesą nupasakojo parduotuvės direktorius.
Tokį ilgą kelią nukeliauja niekieno tapę daiktai. Seniai pamestus ar konfiskuotus savo daiktus, vis dėlto, galima rasti ir antrą kartą įsigyti iš valstybės.
