- Kokia šiuo metu yra žemės sklypų situacija? Vystytojai skundžiasi, kad nėra ką pirkti, tačiau kaip yra iš tiesų?
– Žvelgiant į vystytojų geidžiamus sklypus, dažniausiai tai yra sklypai daugiabučiams. Tokių sklypų pasiūla yra mažesnė už paklausą.
– Bet juk yra ką pirkti, tik turbūt stipriai padidėjo kainos?
– Taip, kainos padidėjo, nes išaugo susidomėjimas.
– Kokia yra situacija ir kokios tendencijos vienbučių ir dvibučių segmente?
– Buvo jaučiamas pagyvėjimas sklypų, perkamų ne vystytojų, o žmonių, norinčių pasistatyti privatų namą. Žmonės ėmė keisti gyvenamąją vietą ir tai labai pasijautė.
– Ar žmonės šiuo metu savarankiškai ieško sklypų ir organizuoja namo statybą, ar ieško jau pastatytų?
– Čia yra kelios pusės. Sklypas yra perkamas savomis lėšomis, pastačius „dėžutę“, tolesnius darbus žmonės gali finansuoti per banką. Yra tam tikrų niuansų, bet galima finansuoti iki 50 proc. sklypo kainos. Reikėtų paminėti, kad pastaruoju metu, pabrangus žaliavoms, žmonės pasveria finansines galimybes, kurios neleidžia pasistatyti savo svajonių namo, todėl ieško jau pastatytų namų. Kartais įsigytą sklypą laiko tiesiog kaip investiciją.
– Šnipiškės yra sparčiai besikeičiantis rajonas, daug naujų projektų, tačiau tarp jų įsimaišę keletas medinių bakūžių su lauko tualetais ir šuliniais. Kokia situacija su tais mediniais namukais?
– Šnipiškės yra vystytojų itin geidžiama teritorija, tačiau ne visur galima statyti daugiaaukščius pastatus. Šnipiškėse Giedraičių ir Šilutės gatvėse yra sklypai, kurių vertė siekia beveik du milijonus. Kai viskas buvo suderinta, išlindo specialusis planas, kuriuo Zuokas siekė Vilniaus miesto centre išlaikyti kaimą. Nugriovęs tokią bakūžę, turėsi pastatyti panašią. Žmonės nori parduoti tuos sklypus, bet, negalėdami pastatyti kažko didesnio, yra įstrigę.
– Kaip yra su infrastruktūriniais mokesčiais? Pastaruoju metu jie keitėsi ir Vilniaus mieste, ir rajone.
– Rajonas infrastruktūros mokesčio netaiko, nes nori pritraukti gyventojų. Mieste mokestis yra 15-80 eurų ir priklauso nuo to, kokia infrastruktūra ten jau yra išvystyta.
– Ar žmonės, rinkdamiesi būstą, labai kreipia dėmesį į miesto ribą?
– Kiek pastebiu, mažai. Labiau tik tuo atveju, jei vaikai eina į mokyklą ar darželį Vilniaus mieste. Tokiu atveju, pirmenybę teikia gyvenimui mieste, kad būtų lengviau papulti į miesto mokyklas.
– Buvo daug nuogąstavimu, kad sklypus Lietuvoje išpirks užsieniečiai. Mėginta tai įstatymiškai drausti. Kiek tai yra realus pavojus?
– Sakyčiau, kad tai labiau išpūsta situacija. Nėra taip, kad stovėtų eilės, norėdamos supirkti. Iš stambesnių užsieniečių turbūt tik „Ikea“ stambiai supirkinėja miškus.
– Pakalbėkime apie sklypų paskirties keitimą. Ar sunku ją pakeisti?
– Jei yra galimybė, tada nesunku. Reikia žiūrėti Vilniaus miesto arba rajono planus. Jei norime keisti į gyvenamąją paskirtį, reikia žiūrėti, ar ši vietovė urbanizuojama – tai žymi atitinkamos spalvos.
– Ar geriau pačiam žmogui tai daryti, ar kreiptis į specialistą?
– Šiuo klausimu geriausiai padėti galėtų matininkai. Jie užsako sąlygas, per mėnesį ar du savivaldybės jas išduoda ir paaiškėja, ar galima keisti paskirtį. Bet ir žmogus gali susirasti, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės puslapyje.
- Ar, parduodant sklypą, kyla problemų su kaimynais, nes, kiek žinau, pirmiausia reikia jiems pasiūlyti?
– Taip, tačiau tai galioja kalbant apie žemės ūkio paskirties sklypus. Didelio vargo nėra, bet reikia tam tikrą laikotarpį išlaukti. Vilniaus mieste sąlygos išduodamos per 35 dienas, rajonuose – 50. Tam reikia pasiruošti derinant preliminarią sutartį.
– Ką patartumėte sklypą perkantiems žmonėms? Į ką verta atkreipti dėmesį?
– Geriausia pirkti ne tada, kai yra metras sniego. Jei sklypo vieta yra žemesnė, nepamatoma, koks yra gruntas. Reikia skaityti Registrų centro išrašą, kokia yra paskirtis. Reikia žinoti, kiek kvadratų gali būti pastatas. Arba galima kreiptis ir į specialistus, kurie padės.
