Pirmą ir antrą karantinus Molėtų rajone esančioje šeimos sodyboje praleidusi ponia Indrė interneto bei mobilaus ryšio kokybe nesiskundė, tačiau nuo šių metų gegužės ryšys, pašnekovės teigimu, ženkliai pablogėjo.
„Sulėtėjo internetas, telefono ryšys nuo gegužės pradžios prastėjo ne dienomis, bet valandomis. Namuose telefonu susikalbėti nebegalime, lauke yra tik keletas vietų, kuriose ryšys veikia. Net dabar kalbėdama su jumis nežinau, ar pavyks pabaigti pokalbį, ar reikės ieškoti kitos zonos“, – skundėsi moteris.
Jauros II kaime gyvenanti Žmonių su negalia sąjungos vadovė Marytė Baliūnaitė pasakojo, kad dėl prasto ryšio su ja po operacijos negalėjo susisiekti pagalbos prašanti neįgali moteris.
„Išoperavo neįgalią moterį, ji nuo pat ryto skambino man, kad ją parsivežtų, tačiau dėl prasto ryšio su ja negalėjau susikalbėti. Susikambinome tik man atvykus į darbo vietą. Mes mokame pinigus, bet niekas negali mums prisiskambinti“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad panašių grėsmę keliančių situacijų buvo ne viena.
Atsakymai skiriasi kaskart
Pasak ponios Indrės, dėl prasto interneto bei telefono ryšio į „Telia“ kreipėsi ne tik ji, tačiau ir apylinkių gyventojai, kaskart iš ryšio operatoriaus sulaukiantys skirtingų situacijos paaiškinimų.
„Sako, kad čia kalnuota vietovė, todėl nėra ryšio, bet juk reljefas per metus nepakito. Sako, kad medžiai sužaliavo. Tebūnie, bet kodėl tada anksčiau medžiai netrukdė ir ryšys veikė? Dar sakė, kad mano namo konstrukcija yra bloga ir blokuoja ryšį, bet aš juk bunkerio neišsikasiau“, – girdėtas priežastis vardijo moteris.
Naujienų portalui lrytas.lt įmonė tikino, kad trikdžiai atsirado dėl reljefo ypatumų. „Problema ten grynai geografinė ir fizikinė – radijo signalams pasiekti kai kuriuos žmones trukdo tarp kaimo ir bazinės stoties esanti miškinga kalva. Todėl savo klientams rekomenduojame individualiai sustiprinti ryšį išorinėmis antenomis“, – sakė įmonės atstovas Audrius Stasiulaitis.
Kad pagerintų ryšio kokybę, jis taip pat rekomendavo pakeisti maršrutizatoriaus vietą, perkeliant jį aukščiau, pavyzdžiui, į palėpę.
Tačiau portalo lrytas.lt pašnekovė piktinosi, kad toks atsakymas nepaaiškina, kodėl tokiomis pačiomis sąlygomis anksčiau gerai veikęs ryšys staiga tapo kliūtimi ne tik dirbti nuotoliniu būdu, bet ir susisiekti kritinėmis situacijomis.
„Grąžinkite tai, kas buvo, kad mums nereikėtų statyti antenų ant kiekvieno namo ir mokėti papildomai“, – reikalavo ji. Pasak pašnekovės, papildoma antena kiekvienam namui trejus metus atsieitų po 25 eurus per mėnesį.
Atnaujinimas nepadėjo
Jauros kaimo gyventojų teigimu, viena iš trikdžių priežasčių ryšio tiekėjai įvardijo didelį vartotojų skaičių.
„Jie sako, kad nebuvo pasiruošę pandemijai ir kad išaugs žmonių, gyvenančių tose apylinkėse skaičius, bet mes mokame pinigus, todėl tai yra jų, o ne mūsų problema“, – kalbėjo ponia Indrė.
Tačiau A.Stasiulaitis pabrėžė, kad įmonė yra išanalizavusi bazinės stoties apkrovas ir nors jos nuo praėjusios vasaros padidėjusios, tačiau stoties pajėgumai yra dideli ir tikrai neišnaudoti.
Nesutarimų kyla ir dėl bazinės stoties atnaujinimo. Nors ryšio tiekėjai teigia atnaujinę stotį, apylinkių gyventojai skundžiasi skirtumo nejaučiantys.
„Jauros II kaimo ir tuo pačiu mūsų klientės ryšio klausimą mūsų inžinieriai ne tik žino, bet ir jau yra spėję atlikti šią vietovę aptarnaujančios bazinės stoties atnaujinimą. Būtent į Jauros II kaimo pusę pastatėme papildomą anteną, kuri sustiprino ryšį“, – kalbėjo A.Stasiulaitis.
Tačiau, ponios Indrės teigimu, po bokšto atnaujinimo ryšys gyvenvietėje nepagerėjo. „Parašė, kad ryšio bokštas yra atnaujintas, o jei kokybė nepagerėjo, tai jie niekuo padėti nebegali“, – skundėsi moteris.
Gyventojus piktina ir tai, jog situacijos įvertinti nebuvo atvykęs nė vienas ekspertas. „Niekas pas mus nevažiavo, nieko nedarė ir netikrino. Jie sako, kad ryšio šioje vietovėje niekada nebuvo, nors visi, gyvenantys čia, sako priešingai“, – kalbėjo ponia Indrė.
Kas atsakingas?
Jaurų II kaimo gyventojai teigė galėję rinktis pigesnius tinklus, tačiau šie pripažino negalintys užtikrinti sklandaus ryšio miškingoje vietovėje, todėl gyventojai pasirinko „Telia“.
Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų reguliavimo departamento direktorė Indrė Jurgelionienė pabrėžė, kad, vertinant mobiliojo ryšio paslaugų kokybę, svarbu įvertinti paslaugos teikėjo aprėpties zonas.
„Leidimuose numatyta, kad padengiamumas aprėptų 98 proc. Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau nėra įpareigojimo užtikrinti padengiamumą konkrečioje teritorijoje. Patys paslaugų teikėjai turi teisę spręsti savo teikiamų paslaugų padengimo užtikrinimą teritoriniu aspektu“, – aiškino I.Jurgelionienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad įtakos ryšio kokybei gali turėti kiti veiksniai: atstumas iki bazinės stoties, geografinių ir urbanistinių vietos ypatumai, tačiau paslaugų teikėjas neturėtų klaidinti vartotojo dėl aprėpties, o jei ji neatitinka kliento lūkesčių, šis gali kreiptis į paslaugų teikėją reikalauti nutraukti sutartį be netesybų.
