Ministrų kabinetas pirmadienį pasitarime priėmė protokolinį sprendimą dėl pensijų didinimo 2022-2024 metais. Planuojama, kad konkrečius sprendimus dėl pensijų didinimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiks rudenį, su 2022 metų valstybės biudžeto paketu.
Ministerijos Vyriausybei pristatytame projekte nurodoma, kad pakoregavus indeksavimo mechanizmą, vidutinė pensija kitąmet siektų 461,9 euro , 2023 metais – 498,8, 2024 metais – 534,1 euro. Modelio nekeitus, anot ministerijos, vidutinė pensija siektų atitinkamai 447,56, 480,19 ir 511,3 euro.
Tuo metu vidutinė pensija su būtinuoju stažu kitais metais siektų 486,3 euro, 2023 metais – 526,8 euro, 2024 metais – 565,9 euro. Be pokyčių pensija su būtinuoju stažu atitinkamai siektų 478,11, 514,54 ir 549,56 euro.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad taikant tik automatinį indeksavimą „Sodros“ biudžetas pildytųsi gana sparčiai, todėl norima, esant teigiamam „Sodros“ biudžeto rezultatui, jį nukreipti ne į rezervą, o skirti spartesniam pensijų didinimui.
„Matome, kad šiuo metu „Sodros“ rezervas, taikant tik automatinį indeksavimą, pildytųsi gana ženkliai. Bet, matyt, esamomis aplinkybėmis nebūtinai tai yra labai efektyvu ir prasminga, todėl norime pasitarti dėl krypties trejiems metams, kaip galėtume tą „Sodros“ perviršį panaudoti gerinant skurdą patiriančių senjorų padėtį“, – pasitarime sakė M. Navickienė.
Anot jos, pačio pensijų indeksavimo mechanizmo keisti nesiūloma, tačiau norima jį patobulinti taip, kad didėtų sumokėtų „Sodros“ įmokų įtaka pensijos dydžiui bei būtų nustatyta universali bazinė pensija.
„Didžiausią pokytį matytume mažiausioms pensijoms ir daugiau įmokų mokėjusiems asmenims“, – sakė ministrė.
Pasak jos, papildomas pensijų didinimas artimiausius trejus metus turės labai ženklų poveikį skurdo lygiui.
„Skurdas sumažėtų iki 24,5 proc., o jeigu niekas nebūtų keičiama liktų 29 proc.“ – sakė ji.
M.Navickienės teigimu, po reformos, „pensijų sistema taptų skaidresnė ir teisingesnė“.
Tačiau ji pripažino, kad mažiausias pensijas gaunantiems jos didės labiau nei tiems, kurie gauna didesnes.
„Gal nepavyksta išlaikyti to balanso, kad tai butu 50:50 padidėjimo pojūtis (...) Tai vis dėlto yra solidari sistema ir tie, kurie neturėjo, nesukaupė stažo, tas pagreitis (pensijų augimo – BNS) yra vis tiek didesnis. Bet jokiu būdu šis modelis neparodo, kad tai (mažesnių pensijų gavėjų pensijų kėlimas – BNS) yra didesnis prioritetas, nes svoris mechanizmo ant apskaitos vieneto tam, kad būtų galima jausti didesnę vertę už sumokėtas įmokas savo pensijos išraiškoje“, – teigė M. Navickienė.
„Tas skirtumas (tarp mažiausių ir didžiausių pensijų augimo – BNS) bus matomas pirmaisiais metais (2022-aisiais), o vėliau balansuosis“, – pridūrė ministrė.
M. Navickienė be kita ko informavo, kad kol kas neplanuojama koreguoti įvairių išmokų, kompensacijų, kurios mokamos atsižvelgiant į pajamų, tai yra ir į pensijų dydį.
„Reikės pasižiūrėti, kokią tai (pensijų didinimas – BNS) gali turėti realią įtaką gyvenime ir jeigu matysime, kad poreikis tuos dydžius peržiūrėti yra, jie bus peržiūrimi. Bet jau vėliau matant realią įtaką. Kol kas pokyčius planuojame atsietai nuo paramos dalies“, – aiškino ministrė.
„Galbūt žmonėms, kurie gaus didesnes pajams, ir paramos, ir pašalpų reikės mažiau. Tai toks ir yra tikslas, kad žmonės galėtų labiau pasirūpinti savimi ir būti nepriklausomi nuo valstybės paramos“, – pridūrė ji.
M. Navickienės teigimu, kol kas labai sunku daryti išvadas ir prielaidas, ar pensijų padidėjimo kai kurie gyventojai nepajus dėl išaugusių kainų.
„Dėl šito pakėlimo (dujų ir elektros brangimo nuo liepos – BNS) įtaka namų ūkiui bus gerokai mažesnė negu tos pačios vienišo žmogaus išmokos finansine išraiškas. Tas klausimas turėtų susibalansuoti. Visą kitą kainų kilimą vertinti yra sudėtinga, nes nėra jis dar toks realiai juntamas ir pamatuojamas“, – teigė ministrė.
Viceministras Audrius Bitinas pabrėžė, kad intensyviau didinant pensijas, pensininkų skurdo mažinimo tikslas bus pasiektas anksčiau, o ne 2030 metais, kaip buvo planuota anksčiau.
„Keturi procentai yra tikrai daug“, – teigė jis.
Pasak jo, bazinės pensijos keitimas kainuotų 49 mln. eurų, dar 18 mln. eurų būtų reikalinga neįgaliesiems, nes sistema būtų taikoma ir jiems.
Skaičiuojama, kad 2024 metais bazinė pensija sudarytų 89 proc. minimalaus vartojimo poreikių dydžio, kai šiemet sudaro 76 proc.
Pensijos didinamos kasmet – jos didėja vidutiniškai tiek, kiek auga ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas.
„Sodra“ kovą skelbė, kad šiais metais pensijos padidėjo vidutiniškai 9,58 proc.: su būtinuoju stažu – 41 euru iki 440 eurų, o vidutinė pensija – 38 eurais iki 415 eurų.
Šių metų sausį Lietuvoje buvo 614 tūkst. senatvės pensininkų.
