– Ponia Mačiuliene, ar šie žmonių pastebėjimai dėl išaugusių kainų yra pagrįsti?
– Kainos labai stipriai negalėjo pakilti. Žinoma, negaliu kalbėti už visus specialistus, bet padarę savo asociacijos narių apklausą sulaukėme tam tikrų pastebėjimų.
Kai kuriuose mūsų asociacijos narių grožio salonuose kainos nedaug tepadidėjo – 2-3 eurais. Apie 40 proc. narių atsakė, kad kainų kelti jie nesiruošia, o kai kas pakoreguoti kainas nusprendė nuo rugsėjo 1 d. – kai pabrangs elektra ir dujos.
Taigi žmonės negalėtų labai pykti dėl tų kelių eurų, galų gale juk brangsta visas gyvenimas.
Šiuo metu niekas nesiruošia specialiai kelti kainų, niekas nežada atsigriebti už tą nedirbtą laiką. Mūsų susitarimas asociacijoje yra toks: grožio sektorius reaguoja į visus šiuo metu šalyje vykstančius pokyčius. O kad infliacija didėja, tai niekam ne paslaptis.
Manau, kad mūsų ekonomistai ir Vyriausybė turėtų išaiškinti, kodėl taip drastiškai sugalvota pakelti elektros ir dujų kainas, kurios tikrai turi įtakos begalei dalykų. Taip pat daug ką pasako ir tai, kad produktus perkame iš įmonių, kurioms vis daugiau kainuoja logistika.
– Kaip dabar, po karantino, vertinate grožio sektoriaus darbą? Ar pavyko atsitiesti ir susigrąžinti klientus, ar vis dar tenka susidurti su kažkokiomis problemomis?
– Gyvenimas be grožio salonų pakoregavo klientų įpročius. Daug kas išmoko tvarkytis savarankiškai, tad mums tai nėra palankus dalykas.
Nors dabar vasara, karantino nebėra, galima ruošti asmenines šventes ir dėl to grožio sektorius pradeda atsigauti, bet tai nereiškia, kad jis dabar užsidirbs tiek pinigų, kad per kitą karantiną galės nedirbti.
Visada norėjome ir norime dirbti, susitaikome su visais Vyriausybės reikalavimais, ta izoliacija niekam nėra naudinga.
– Pone Dubnikovai, ar žmonių skundai kainomis yra pagrįsti?
– Taip, nes kainos iš tiesų didėja ir tai patvirtina statistika. Bet jos didėja visuose sektoriuose ir objektyviai – dėl to, kad pabrango dujos ir elektra, tačiau taip įvyko dėl to, kad jos pabrango visame pasaulyje.
Taip pat padidėjo žmonių pajamos. Jeigu jos padidėjo visuose sektoriuose, tai turi būti didinamos ir grožio specialistams, nes kitu atveju jie santykinai skurs.
O skundžiasi tie žmonės, kurie už paslaugas moka gana pigiai. Pavyzdžiui, kai kur vyrai gali apsikirpti už 6-10 eurų, o tai šiandien gerokai per žemos kainos. Todėl paslaugos pabrangimas pora eurų sukelia didelį triukšmą.
Tuo tarpu brangesnių paslaugų, kuriomis naudojasi moterys, arba aukštesnės klasės paslaugų vyrams, kurios kainuoja dešimtimis ir šimtais eurų, brangimas nepastebimas. Manau, kad tą triukšmą sukėlė tie žmonės, kurie buvo įpratę mokėti labai mažai, nes gavo šoką pamatę, kad kainos padidėjo 10-50 proc.
– Kiek kainų pokyčiams turėjo įtakos pandemija ir kitos priežastys?
– Elektros ir dujų brangimas kainose atsispindės netrukus, tačiau pirmą pusmetį dėl jų paslaugos negalėjo brangti.
Pandemija paveikė gana stipriai ir net pakreipė į teigiamą pusę, nes mes ją stebuklingai įveikėme ekonomiškai gerokai geriau nei Vakarų Europos šalys.
Pinigų pas mus padaugėjo. Nepamirškime valstybės indėlio, nes tie 5 mlrd. eurų pasiskolintų pinigų visgi liko šalyje ir cirkuliuoja. O tai reiškia, kad žmonės turi daugiau pinigų ir yra linkę juos atiduoti už įvairias paslaugas. Tuomet, kai kas nors nori išlaidauti, visada atsiranda tas, kas nori tuos pinigus pasiimti. Tai yra paklausos ir pasiūlos santykis, o dabar paklausa leidžia didinti kainas.
Taip pat nusiteikimas – baigiantis karantinui norime išeiti į viešumą, būti gražesni, gauti papildomų paslaugų, o kai visi to pageidauja vienu metu, natūralu, kad kainos didėja. Bet kokiu atveju, sakyčiau, kainų padidėjimas yra gero gyvenimo ženklas.
Todėl negalime grožio specialistų laikyti pusbadžiu ir mokėti už jų paslaugas labai mažai, kai tuo metu visose kitose srityse išleidžiame daug daugiau pinigų.
– Užsiminėte, kad elektros ir dujų brangimas kainose atsispindės ateityje. Kaip manote, kokios paslaugos daugiausiai brangs?
– Praktiškai tai atsispindės visuose sektoriuose, nes dar brangsta ir nafta, ir benzinas. Prieš metus benziną pylėmės už mažiau nei eurą, o dabar jo litras kainuoja apie 1,35 euro, o tai mkone 40 proc. brangiau.
Brangs visos prekės ir paslaugos. Tik tiek, kad įvairios paslaugos brangs daugiau negu prekės. Vejamės Vakarų Europą, todėl neišvengiamai Lietuvoje paslaugos vieną dieną kainuos tiek pat, kiek ir Berlyne ar Londone.
– Kada kainų augimas stabilizuosis? Galbūt net sulauksime kainų kritimo? Kas tai turėtų nulemti?
– Jei sulauksime kainų kritimo, turėsime ekonominę krizę, todėl nenorėčiau to sulaukti. Kylančios kainos vis tik yra gero gyvenimo požymis. O stabilizacijos iki šių metų pabaigos manau, kad nebus.
Vis tik pajusime infliacijos spaudimą, taip pat spaudimą darbdaviams didinti atlyginimus. Ekonomika kais. Labai norėtųsi, kad viskas stabilizuotųsi kitais metais, kad įeitume į normalų ritmą, kur infliacija neviršytų 2-3 proc. – tai būtų labai sveika.
Yra baimių, kad visgi galime įsisukti į kainų ir atlyginimų augimo pasiutpolkę ir galiausiai prarasime efektyvumą. Tokiu atveku ekonomika pradėtų kratytis ir judėti ne į tą pusę, į kurią norėtume.
Bet stabilizacija galima kitais metais, nes šie metai yra išskirtiniai, išeiname iš karo stovio ir norime šiek tiek papramogauti. O pramogos kainuoja, dėl to kainos linkusios augti.
– Kaip vertintumėte bendrą Lietuvos ekonomikos situaciją? Kaip galėtų šie metai pasibaigti?
– Jie pasibaigs labai gerai. Bus spartus ekonominis augimas, pelnai didės, kainos augs, todėl aktyvūs, besistengiantys uždirbti žmonės galės užsidirbti.
Apskritai aktyvumas bus gana didelis. Elektros ir dujų kainos gali dar augti artėjant šaltajam sezonui, todėl reikėtų įspėti mažesnes pajamas gaunančius žmones, nes jiems tai sudėtingesnė situacija.
Gaunantys didesnes pajamas prisitaikys ir padidins savo pajamas, bet gaunantiems mažas pajamas gyventi gali darytis vis sunkiau metams einant į pabaigą.
– Kur situacija geresnė: didmiesčiuose ar regionuose?
– Vienareikšmiškai miestuose. Jie yra visiškai atskiras pasaulis, o Vilnių apskritai galima išskirti iš visos Lietuvos – yra Vilnius ir yra likusi Lietuva. Galimybės Vilniuje užsidirbti yra didesnės.
Bet per pandemiją pasikeitė darbo vietos. Šiuo metu žmogus gali dirbti įmonėje Vilniuje nuotoliniu būdu, o gyventi rajone kokioje nors gražioje vietoje. Tokiu būdu įmanoma išlyginti tuos netolygumus rajone, išleidžiant jame Vilniaus atlyginimą. Norisi tikėti, kad tai bus ilgalaikis procesas.
– Galima manyti, kad šiuo atveju pandemija atvėrė tam tikras galimybes regionams atsigauti?
– Taip, tą mes matome vertindami elektroninę prekybą. Šiandien sėdint prie ežero galima nudirbti visus darbus, užsisakyti maistą ir puikiai gyventi.
Lietuva kaip šalis šios pandemijos kontekste atrodo daug patrauklesnė – turime švarią gamtą, švarų orą, nedidelę valstybę, kuri nėra tankiai apgyvendinta. Yra visos komforto galimybės, taip pat turime vieną sparčiausių pasaulyje internetų, kuris leidžia mums suteikti paslaugas.
Apskritai ši pandemija sustiprino šalį, ją ekonomiškai pažadino, todėl pandemijos krizę išgyvename daug geriau nei aplinkinės šalys.
Ir jei šiame kontekste pasaulis tikisi, kad prasidės ekonominė plėtra, tai Lietuva yra labai geroje žemo starto pozicijoje, iš kurio galima iššauti į priekį ir daug greičiau už kitus pasivyti Vakarų Europos valstybes ir, pagal gyvenimo kokybę, net aplenkti Europos senbuves Italiją, Ispaniją.
– Užsiminėte, kad Lietuva tikrai gerai tvarkėsi. Kokia situacija yra palyginti su kaimyninėmis šalimis? Ar mūsų padėtis geresnė, ar Estija vis dar lenkia mus?
– Estija seniai nebelenkia mūsų. Pagal perkamąją galia mes lenkiame estus, nepaisant to, kad mūsų atlyginimai šiek tiek mažesni.
Manau, kad mes atsistojome į deramą starto padėtį palyginti su latviais ir estais. Ir tikrai sparčiai judėsime į priekį dėl kelių priežasčių: geografinės padėties, neužšąlančio uosto, turimos infrastruktūros ir turimų gerokai daugiau žmonių nei Latvijoje ir Estijoje. O tai reiškia, kad mūsų šalies potencialas yra daug didesnis.
– Jeigu rudenį grįžtų karantinas, ar mūsų padėtis suprastėtų? Ar jau išmokome gyventi su pandemija ir jau nebereikėtų tikėtis tokių didelių ekonomikos šuolių, kokie buvo pirmaisiais karantino metais?
– Nemanau, kad rudenį galėtume pamatyti panašų karantiną, kokį turėjome 240 dienų. Neseniai buvo peržengtas 1 mln. skaičius pasiskiepijusių žmonių, dar pridėkime persirgusius. Reiškia, kad imunitetas jau yra daug stipresnis. Taip pat net neabejoju, kad šį rudenį vaikai grįš į mokyklas ir viskas bus visiškai kitaip.
Net jeigu virusas grįš su kažkokia nauja jėga ir turėsime šiek tiek pasisaugoti, ta situacija bus visiškai kitokia nei buvo praeitų metų pabaigoje, kai turėjome gesinti pandemijos gaisrą. Galima sakyti, kad ekonomika jau nebebus taip stipriai stabdoma, o praėję metai parodė, kad ji ir nebuvo sustabdyta.
Buvo sustabdyti tik keli sektoriai – turizmas, maitinimas, pramogos, bet visi kiti sektoriai – pramonės, eksporto, IT – tik sustiprėjo.
Dėl rudens esu daugiau optimistas. Tiesiog tą laiką mums visiems reikia išnaudoti tinkamai ir pasiruošti ir didėjančioms kainoms, ir spartėjančiam ekonominiam režimui – reikia tam ruoštis ir apie tai galvoti, nes prie to reikės prisitaikyti.
