Tai – bedarbiai, neįgalieji, nepasiturintieji, gaunantieji socialinę pašalpą, slaugantieji neįgaliuosius, tėvai, auginantys vaiką iki 8 metų ar du ir daugiau vaikų, kol vyriausiajam sukaks 18 metų, visuomenei pavojingomis ligomis sergantys asmenys, gaunantieji bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją bei turintieji būtinąjį darbo stažą (šiemet – 32 metų trukmės) senatvės pensijai gauti.
Visas valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupes galima rasti Sveikatos draudimo įstatyme.
Daugumai draudžiamųjų valstybės lėšomis kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK) dėl draudimo patvirtinimo nereikia, nes ligonių kasos gauna duomenis iš Gyventojų registro, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Užimtumo tarnybos, iš moksleivių ir studentų registrų, kitų valstybės institucijų. Vis dėlto kai kuriais atvejais gyventojams reikia patiems kreiptis į TLK, kad būtų patvirtintas jų draudimas.
Primenama, kad į TLK turėtų kreiptis niekur nedirbančios kūdikio besilaukiančios moterys – valstybės lėšomis jos yra pradedamos drausti nuo 28 nėštumo savaitės. Nuolat Lietuvoje gyvenančioms moterims nėštumo laikotarpiu – 70 dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo – suteikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos, tik reikia atvykti į teritorinę ligonių kasą su asmens tapatybės ir nėštumą patvirtinančiais dokumentais ir pateikti laisvos formos prašymą.
Tėvai, auginantys vaiką iki 8 metų, ar du ir daugiau vaikų, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų, taip pat turėtų kreiptis į TLK. Vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, kuris nori būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi pateikti nustatytos formos prašymą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, globėjai – ir globą patvirtinančius dokumentus.
Kreiptis į TLK taip pat turėtų ir slaugantieji neįgaliuosius. Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose neįgalų asmenį, turėtų pateikti laisvos formos prašymą, neįgalumo (nedarbingumo) lygio arba specialiųjų poreikių nustatymo pažymą, teismo nutartį ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
Asmenims, sergantiems visuomenei pavojingomis užkrečiamomis ligomis, taip pat reikėtų kreiptis į TLK. Asmuo, gydymo įstaiga ar socialinis darbuotojas turėtų pateikti laisvos formos prašymą, asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kurioje turi būti nurodyta tiksli diagnozė, gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) pažymą bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (arba jo kopiją).
Asmenims, parsivežusiems iš ES šalių E 106 ir E 121 formos pažymas arba S1 dokumentą bei norintiems pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, irgi reikėtų kreiptis į TLK ir pristatyti minėtas pažymas bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Dar viena grupė draudžiamųjų, kurie privalo kreiptis į TLK – studentai, išvykę mokytis ES valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose. Norėdami pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu, jie privalo pateikti laisvos formos prašymą, mokymo įstaigos išduotą akademinę pažymą (jei pažyma ne anglų kalba – vertimą į lietuvių kalbą) bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Svarbu žinoti, kad nereguliariai savarankiškai privalomojo sveikatos draudimo įmokas mokantys ar darbovietę pakeitę, bet per papildomą draudimo mėnesį PSD įmokos nesumokėję ir sveikatos priežiūros paslaugomis pasinaudoję asmenys, padaro žalą PSDF biudžetui, kurią vėliau tenka atlyginti, o taip pat sumokėti praleistą PSD įmoką. Todėl visais atvejais, kai pasikeičia asmens statusas, jis privalo mokėti PSD arba kreiptis į TLK ir pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu.
