Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė pažymi, kad patvirtintas naujasis trejų metų akcizų planas leis tiek gyventojams, tiek verslui pasiruošti būsimiems pokyčiams, o siekiant neišbalansuoti rinkos ir nesukurti paskatų šešėlinei ekonomikai – akcizų tarifai bus didinami nuosekliai.
Trejų metų planas
„Šiemet baigiantis galioti trejų metų akcizų planui, parengėme naująjį dokumentą, atsižvelgiant į akcizais apmokestinamų prekių kainų, rinkos tendencijų, vartojimo pokyčius, juos lemiančius veiksnius, kaimyninių šalių politiką ir galimą poveikį šešėlinei rinkai.
Išlaikome ir tęsiame 3 metų plano formatą, kaip ilgesnio laikotarpio kryptį brėžiantį dokumentą, kuriuo užtikrinamas politikos stabilumas ir prognozuojamumas – esminės savybės, kurias aiškiai pabrėžiame ir Vyriausybės programoje“, – teigė viceministrė R. Bilkštytė.
Anot viceministrės, įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo naujų kalendorinių metų.
Naujuoju planu taip pat siekiama mokestinėmis priemonėmis mažinti alkoholinių gėrimų bei tabako produktų ir jiems alternatyvių produktų prieinamumą ir vartojimą, ypač jaunems asmenims, ir tokiu būdu prisidėti prie visuomenės sveikatos politikos tikslų įgyvendinimo.
Alkoholio akcizų didinimas
Naujajame akcizų plane, siekiama nuosekliai mažinti apmokestinimo skirtumus už 1 laipsnį alkoholio, nepriklausomai produkto rūšies: skirtingo stiprumo alūs, vynai ar kiti alkoholiniai gėrimai.
Statistiniai duomenys rodo, kad pastaraisiais metais alkoholio suvartojimas gana ženkliai mažėjęs, 2020 m. vėl ėmė augti. Tuo pačiu, iki 2018 m. ėmė didėti ir augo gyventojų perkamoji galia. Nors akcizų tarifai nebuvo didinti, alaus ir vyno kainos didėjo.
Naujojoje 3 metų perspektyvoje siūloma akcizus etilo alkoholiui didinti kasmet po 6,8 proc., tarpiniams produktams – vidutiniškai po 8 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams daugiau kaip 8,5 proc. stiprumo, alui – 10 proc. Nors vynui ir alui akcizai augo procentaliai daugiau nei etilo alkoholiui, tačiau jų kainų pokytis mažesnis.
Kaip pažymi viceministrė R. Bilkštytė, tokiu tolygiu akcizų didinimu siekiama nesukelti staigių kainų šuolių bei išvengti neigiamo poveikio verslo aplinkai. Skaičiuojama, jog padidinus akcizus, kitais metais alus galėtų pabrangti apie 2 euro centus, vynas daugiau kaip 8,5 proc. stiprumo – apie 10 euro centų, o stiprieji gėrimai – apie 30 euro centų.
Cigaretes keičia alternatyvos
Statistiniai duomenys rodo, jog tabako įperkamumas nuo 2016 m. auga – už vidutinį mėnesio darbo užmokestį 2016 m. buvo galima įsigyti 164 brangiausių cigarečių pakelių, o 2020 m. – 203 pakelius.
Kaitinamojo tabako rinkos dalis per trejus metus išaugo nuo 0,3 proc. (2017 m.) iki 10,1 proc. (2020 m.), skaičiuojant tabaką kilogramais. Tarptautinis „Nielsen“ tyrimas rodo, jog kaitinamojo tabako rinka Lietuvoje siekia 20 proc., jei skaičiuojama vienetais.
Viena iš kaitinamojo tabako produktų populiarumo augimo priežasčių galėtų būti patraukli kaina, kuri išliko konkurencinga visų cigarečių segmentų atžvilgiu. Akcizo dalis kaitinamojo tabako produktų kainoje yra 19 proc., o cigaretėse – 59 proc., arba tris kartus mažesnė.
Atsižvelgiant į tabako rinkos tendencijas, tikėtina, kad cigarečių pardavimai kasmet ir toliau kristų, o alternatyvių produktų – ypač kaitinamojo tabako – atitinkamai augtų.
Siekiant mažinti tabako produktų prieinamumą, cigaretėms taikomus akcizų tarifus reikėtų didinti ne mažesniu tempu kaip ir anksčiau (po 6-7 proc. kasmet), cigarams ir cigarilėms – po 20 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – po 7,8 proc., o kaitinamojo tabako ir jam alternatyviems produktams – po 32 proc.
Atsižvelgiant į akcizų pokyčius, cigarečių kaina kitąmet galėtų didėtų 17 euro centų, cigarų ir cigarilių – 27 euro centais, rūkomajam tabakui – 17 euro centų, kaitinamojo tabako produktams – 27 euro centais, o elektroninių cigarečių skysčiui – 7 euro centai.
Tarifai skaičiuojami kitaip
Be planuojamų akcizų pokyčių, numatoma keisti ir akcizų tarifų apskaičiavimo tvarką.
Kaitinamojo tabako ir kiti alternatyvūs produktai parduodami ir vartojami vienetais, tad siekiant aiškesnio ir paprastesnio akcizų apskaičiavimo, kontrolės ir priežiūros, ypač tais atvejais, kuomet produktuose yra ne vien tabako ar jam tapataus žolinio produkto, bet ir kitų sudedamųjų dalių (skonio kapsulių, nikotino druskos), kuomet kyla problemų dėl mokesčių bazės nustatymo – siūloma nustatyti akcizų tarifą už 1000 vienetų.
Šį pasiūlymą inicijavo Muitinės departamentas ir Valstybinė mokesčių inspekcija, papildomai rekomendavo – Sveikatos apsaugos ministerija, narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas bei Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio klausimais rengimo koordinacinė grupė. Tokį modelį jau taiko Pietų Korėja, Izraelis ir Vengrija.
„Silpnesni kaitinamieji produktai (turintys mažesnį kiekį nikotino ar neturintys jo) būtų apmokestinami vienodai lyginant su stipresniais kaitinamaisiais produktais. Tokiu būdu būtų prisidėta prie prieinamumo mažinimo, ypač jaunimui, bei tiesioginio pakeičiamumo mažinimo.
Iki šiol visoms cigaretėms taikomas vienodas akcizas, nepriklausomai nuo jų stiprumo ir tabako bei nikotino kiekio.
Tiek kaitinamojo tabako produktų, tiek ir cigarečių, nepriklausomai nuo jų stiprumo, pakeliuose parduodama po 20 vnt., todėl ir visi alternatyvūs kaitinamieji produktai apmokestinami vienu vienoda tvarka, kaip ir cigaretės“, – teigė viceministrė R. Bilkštytė.
Matuoja kilogramais
Europos Sąjungos (ES) mastu nėra reglamentuotas alternatyvių tabako produktų apmokestinimas, todėl kiekviena šalis gali pasirinkti, ar apmokestinti šiuos produktus bei kokį taikyti akcizų dydį, mato vienetą už jį.
Tik 5 šalys be Lietuvos – Slovakija, Lenkija, Airija, Kipras ir Italija – akcizų tarifus cigarams ir cigarilėms yra nustačiusios už kilogramus. Likusios ES šalys akcizų tarifą yra nustačiusios arba tik už vienetus, arba už vienetus ir/arba kaip procentą nuo kainos už 1000 vnt.
Pažymėtina, jog Lietuva pagal kaitinamojo tabako suvartojimą pirmauja ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.
Planuojama, kad dėl pasikeitusių akcizų valstybės biudžetas kitąmet jau turėtų gauti apie 29 mln. eurų papildomų pajamų, o per visą trejų metų laikotarpį – per 104 mln. eurų.
