Socialiniame tinkle „Local Kiddo“ (išvertus iš anglų k. „Vietos vaikis“) grupę praėjusiais metais įkūrusi Eglė Merkytė nesitenkino veikla vien Antakalnyje.
Išaugtų, nebereikalingų vaikiškų drabužių, žaislų mainai išplito į Naujamiestį, dabar daiktus nemokamai vieni kitiems vilniečiai gali perduoti per du daiktomatus ir porą parduotuvių.
Tūkstantį narių vienijančios grupės įkūrėja pripažino, kad ne tik keitimasis daiktais, bet ir susirašinėjimas, dalijimasis teigiamomis emocijomis padėjo lengviau išgyventi karantiną.
Naudotų drabužių – per akis
Šypsenų, gražių žodžių netrūko ir antradienį Paulinos Kaikarienės namų kieme surengtame blusturgyje, kuriame apsilankė per pusšimtį mamų ir tėčių.
P.Kaikarienė nenorėjo spėlioti, ar kieme nuolat rengs blusturgius. O pirmąjį surengė pasitarusi su „Local Kiddo“ įkūrėja E.Merkyte.
E.Merkytė sakė, kad dėvėtų drabužių parduotuvių jau yra perteklius. „Pagalvojau: kam mums eiti arba siųstis prekes iš kitų rajonų, jeigu galime jas rinktis čia pat, Antakalnyje?“ – pasakojo ji.
Toks ir buvo „Local Kiddo“ sumanymas: kad ieškant daiktų vaikams jų mamoms nereikėtų važiuoti toli nuo namų, gaišti laiko.
Tam tarnauja ne tik pati grupė, bet ir daiktomatai. Juose visi tėvai gali nemokamai palikti nereikalingus daiktus, o kiti tėvai – taip pat nemokamai pasiimti.
Pirmasis daiktomatas atsirado prie Sapiegų parke įsikūrusio bendruomenės centro „Miesto laboratorija“. Jo veikimas labai paprastas: tereikia, kad kodą žinotų tik du asmenys – perduodantis daiktus ir juos pasiimantis.
Taip pat vaikiškų daiktų tėvai nemokamai gali pasirinkti ir dviejose parduotuvėse M.K.Čiurlionio ir Stiklių gatvėse.
Įžvelgė ne vieną skirtumą
„Local Kiddo“ idėją E.Merkytė parsivežė iš Jungtinių Valstijų, kur su šeima gyveno trejus metus. Ten keistis daiktais su rajono kaimynais – įprastas dalykas.
Amerikoje E.Merkytė buvo prisijungusi prie vaikiškų daiktų pardavimo grupės, kuri skirta Keimbridžo apygardai, ir netrukus įsitikino keitimosi bendruomenėje privalumais. Nuo anoniminio jis skiriasi tuo, kad su kaimynais bendraujama draugiškiau, o daiktą atsiimti iš šalia gyvenančio žmogaus daug patogiau.
Kitas skirtumas – Amerikoje žmonės daiktus gali palikti tiesiog terasoje. Vilniuje tai nebūtų tikę.
Išvengė neigiamų emocijų
Į blusturgį atnešti daiktai buvo tėvų kruopščiai atrinkti, pažymėti dydžiai, kokio amžiaus vaikui tinka, yra net pastabos, kad striukės sagos kiek apsitrynusios ar drabužėlis šiek tiek suteptas.
„Žinoma, šaltą žiemos vakarą daug patogiau daiktų ieškoti naršant socialinio tinklo grupėje. Bet artėjant vasarai persikelti į kiemą – kodėl gi ne? Todėl šiandien ir geriame kavą, bendraujame, ir skatiname žiedinę ekonomiką“, – šypsojosi „Local Kiddo“ įkūrėja.
Jos žodžiais, visiems įsitraukusiems į grupės veiklą smagu dalyvauti „kaimynas – kaimynui“ procese. Apskritai per karantiną tai buvo puikus pavyzdys, kaip galima dalytis geromis emocijomis.
Juolab kad socialiniuose tinkluose netrūko negatyvo.
Lydi šmaikštūs komentarai
Dalijimosi daiktais grupių socialiniuose tinkluose galima rasti ne vieną, bet neretai kūrėjai jas užmiršta. „Local Kiddo“ nuolat prižiūri savanorės moderatorės, kurioms svarbu ir taisyklinga kalba.
Žinoma, pasitaiko skelbimų tik su trumpa informacija apie daiktą, tačiau daugelis būna palydimi šmaikščių komentarų, istorijų, ar vaikas mėgo drabužį, žaislą.
Jeigu į vieną daiktą pretenduoja keli tėvai, jiems nurodoma, kur tokį pat daiktą nusipirkti naują.
