Iš gaunamų skundų regima, kad šie metai vėl bus rekordiniai. Visgi dažniausiai daugiau nei trečdalis šių skundų būna nepagrįsti.
Neretai kaltas pats pirkėjas
Nepatenkinti pirkiniu vartotojai gali reikalauti pardavėjo pakeisti prekę, ją suremontuoti, atlyginti remonto išlaidas arba tiesiog grąžinti pinigus. Nepavykus susitarti su pardavėju vartotojas gali kreiptis į VVTAT.
Tačiau VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė pabrėžė, kad dažnai skundai negali būti priimami dėl to, kad vartotojas pats būna kaltas – prekę naudojo ne pagal paskirtį ir dėl to atsirado defektų.
„Pavyzdžiui, instrukcijoje nurodyta, kad negalima kompiuterio krauti bet kokiu krovikliu, reikia naudoti tik specialų, bet vartotojas naudojo kitą. Taip atsirado kokie nors gedimai. Tyrimo metu šie naudojimai ne pagal paskirtį būna išaiškinami. Tai yra vartotojo kaltė ir šį ginčą turime atmesti“, – „Žinių radijuje“ pateikė pavyzdį D.Malinauskienė.
Vartotojai į VVTAT kreipiasi ir dėl to, kad negali grąžinti prekės. Tačiau neretai paaiškėja, kad tos prekės būna įtrauktos į negrąžinamų prekių sąrašą, kaip knygos, kūdikių drabužėliai, kai kurie elektrotechnikos gaminiai, kosmetika.
Jeigu prekė pagaminta pagal individualų užsakymą, pavyzdžiui, sofa, vartotojas jos taip pat grąžinti negali.
Ji įspėjo, kad dabar, kada sparčiai įsibėgėjo prekyba internetu, žmonės turi būti itin atidūs ir įvertinti, ar tam tikros internetinės parduotuvės yra patikimos. Svarbu žinoti, kad, jeigu prekės užsakomos iš pardavėjo, esančio trečiojoje šalyje, vartotojas pats prisiima atsakomybę ir VVTAT, iškilus problemoms, padėti negalės.
Daugiausia skundžiamasi avalyne
Pasak D.Malinauskienės, daugiausia žmonės skundžiasi dėl nepatogios avalynės.
„Vartotojai, įsigydami avalynę, turi labai atidžiai ją įvertinti. Jie skudžiasi, kad batai spaudžia, trina, yra nepatogūs, jaučiamas diskomfortas, koja šąla arba prakaituoja.
Bet, jeigu žmogus perka avalynę fizinėje parduotuvėje, jis tikrai turi galimybę pasimatuoti, atkreipti dėmesį į tai, iš kokių medžiagų avalynė pagaminta. Įsigijus avalynę reikia tinkamai ją ir prižiūrėti, nes būna atvejų, kada avalynė skalbiama skalbyklėje. Jeigu nėra nurodyta, kad galima skalbti skalbyklėje, geriau to ir nedaryti“, – kalbėjo D.Malinauskienė, paminėdama, kad, jeigu avalynės kokybė tikrai nėra gera, vartotojų skundai tenkinami.
Daug skundų sulaukiama ir dėl mobiliųjų telefonų ar kompiuterių. Tačiau D.Malinauskienė akcentavo, kad elektrotechnikos prekės yra negrąžinamos, jei jos yra kokyšbiškos.
Visgi, jei šios prekės buvo pirktos internetu, joms galioja 14 dienų grąžinimo terminas, su sąlyga, kad prekė nebuvo naudota ir yra nepraradusi prekinės išvaizdos.
„Pakuotė turi būti nepažeista: ji turi būti tokia, kad pardavėjas galėtų ją imti ir vėl parduoti, ji turi būti patraukli kitam pirkėjui.
Būna taip, kad žmonės nusiperka mobilųjį telefoną, jį išbando – įsideda SIM kortelę, parsisiunčia programėlių – ir tada nusprendžia, kad jam telefonas netinka, nori jį grąžinti. Bet tokiu atveju prekė yra panaudota, įrašyta tam tikra istorija. Tokios prekės grąžinti jau negalima, net jei ji kokybiška“, – paaiškino D.Malinauskienė.
Skųstis galima ir dėl nekokybiškų paslaugų
Nors dažniausiai kreipiamasi dėl nekokybiškų prekių, sulaukiama skundų ir dėl paslaugų. Anot D.Malinauskienės, dažniausiai vartotojai būna nepatenkinti nekokybiškomis cheminių bei automobilių valyklų paslaugomis.
Tačiau pasitaiko atvejų, kada vartotojai sumoka pinigus už neracionalias paslaugas, dėl to vėliau nukenčia ir ima skųstis.
„Jeigu pasiūlymas yra nerealus, pavyzdžiui, užsienio kalbą išmokti per dvi savaites arba įgyti nerealių gebėjimų, reikia suprasti, kad tokių stebuklų nebūna. Nepatarčiau daug investuoti į tokius stebuklus, kurie realiai neskamba. Bet jei taip atsitiko, kad vartotojas susigundė pasiūlymu ir paslauga netenkino lūkesčių, galima nagrinėti ginčą ir bandyti jį spręsti“, – sakė D.Malinauskienė.
Jei restoranas per pandemiją išnyko – išnyko ir dovanų kuponas
Tie, kurie turi dovanų kuponą į restoraną ar kitą paslaugų vietą, tačiau dėl pandemijos kuponu pasinaudoti nespėjo, turi susisiekti su paslaugos teikėju ir informuoti apie norą pratęsti kupono galiojimo laikotarpį.
„Tačiau, jeigu atsitiko taip, kad restoranas bankrutavo ir kuponas liko nepanaudotas, vartotojui niekaip negalėsime padėti“, – papildė D.Malinauskienė.
Ji paminėjo, kad dėl renginių buvo priimtas net specialus įstatymas. Renginių organizatoriai gali nustatyti vėlesnę renginio datą, o vartotojas su ja sutikti arba ne. Jei data netinka, jam pasiūlomas kuponas, o jei nenorima ir kupono, galima prašyti grąžinti pinigus.
