Rūpesčiai tik keli – susirasti gerą ir patikimą interneto ryšį bei išsirinkti šalį, kurios laiko zona smarkiai nesiskirtų nuo Lietuvos ir būtų patogi dirbti, dalyvauti nuotoliniuose susitikimuose.
Anksčiau darbostogos (angl. workation) buvo suvokiamos visai kitaip. Didelės tarptautinės įmonės apmokėdavo visas darbuotojų kelionės išlaidas ir juos nuveždavo ar nuskraidindavo į kurią nors užsienio šalį. Ten kolegos ir dirbdavo, ir atostogaudavo. Tačiau dabar darbostogų formatas pasikeitęs – darbuotojas pats renkasi dirbti iš kurios nori pasaulio vietos, todėl pats ir susimoka visas kelionės, pragyvenimo išlaidas. Tik prieš nusprendus išvykti turi šį planą suderinti su darbdaviu, nurodyti, iš kur ir kiek laiko jis dirbs nuotoliniu būdu.
Taps neatsiejama darbo kultūros dalimi
Anot „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, darbostogos išpopuliarėjo dar gerokai prieš pandemiją, apie 2018–2019 m. Šia praktika aktyviai pradėjo užsiimti Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė (JK), JAV. Pandemija darbostogų taikymą tik paspartino.
„Vieni sako, kad tai taps neatsiejama darbo kultūros dalimi. Kiti sako, kad darbostogų metu susikaupimas nebėra toks didelis, žmonės nutolsta ne tik nuo kolektyvo, bet ir darbo aplinkos. Tačiau manau, kad tai visgi taps įprastu reiškiniu“, – svarstė Ž.Mauricas.
Jo teigimu, žmonės renkasi dirbti iš kitos šalies dėl klimato, dažniausiai vyksta ten, kur šilčiau. Taip pat dėl galimybės suderinti darbo ir poilsio režimą. Išvykti į užsienį gali ir visa šeima, pavyzdžiui, vienas asmuo yra vaiko priežiūros atostogose, o kitas – dirba, tačiau vakarus ir savaitgalius leidžia su šeima kurorte.
„Žmonės nėra kvaili. Koks skirtumas, iš kur jie dirba: iš namų ar iš kitur. Svarbu turėti gerą internetą, o tie namai gali būti bet kur. Pavyzdžiui, britai, skandinavai Vakarų Europoje įsigyja vasarnamių, tai labai populiaru. Ispanijos miesteliuose net skandinavų vėliavos plazda kartu su Ispanijos.
Ir skandinavams gyventi kitose šalyse net pigiau: ilgalaikio būsto nuoma pigesnė, o ir žiemą Europa nėra labai brangi, tad galima išsinuomoti visą vilą ir išleisti tiek pat, kiek Skandinavijoje išleidžiama butui per mėnesį“, – portalui lrytas.lt paskaičiavo ekonomistas.
Per pandemiją žmonės taip pat aktyviai rinkosi darbostogas, norėdami pabėgti nuo įvedamų griežtų karantino sąlygų. Taip, anot Ž.Maurico, daugelis žmonių iš Kalifornijos valstijos pasitraukė, nes ten karantino ribojimai buvo griežti, o į Floridą priešingai – visi suplūdo, nes nuo praėjusių metų rugsėjo ten beveik niekas nebuvo uždaryta.
Visgi ekonomistas pastebėjo, kad vien išvykti darbostogų nepakanka, nes daug dirbant galima ir nespėti pailsėti. Tad žmonės kartais darbostogų terminą derina ir su tikromis atostogomis. Taip dalį laiko dirba, o kitą dalį – visiškai skiria poilsiui.
Visgi europiečiai, norėdami išvykti darbostogų į šiltesnius kraštus, gali susidurti su iššūkiais. „Jeigu žmogus nori darbostogų, turi pasižiūrėti, kad toje šalyje ir laiko zona būtų ta pati. Europiečiai neturi didelio pasirinkimo, čia didžiausias minusas“, – įvardijo jis.
Visgi, Ž.Maurico nuomone, darbostogos naudingos ne tik darbuotojui, bet ir darbdaviui. „Pailsėjęs, laimingas darbuotojas yra lojalesnis įmonei. Galbūt jaučia kaltę, tada grįžęs aktyviau dirba, stengiasi visuose projektuose dalyvauti, – nusijuokė ekonomistas. – Bet juk daugelis dirba iš namų, tai koks skirtumas, iš kur dirbama. Darbostogos dar nėra formaliai pripažintos, bet dabar yra tikrai nemažai darbuotojų, kurie dalį laiko dirba iš sodybų, pajūrio ar kitų valstybių.“
Svarbu darbo efektyvumui
Šiemet darbostogas pradėjo taikyti ir „Telia Lietuva“. Įmonės žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas nurodė, kad šiuo metu įmonėje jau apie 20 darbuotojų pasinaudojo darbostogomis ir išvyko nuotoliniu būdu padirbėti iš šiltesnių kraštų.
„Absoliuti dauguma vyko į Tenerifę (Ispanija) ir Madeiros salas (Portugalija), tačiau yra kolegų, kurie dirba ir iš Vokietijos. Susidomėjimas dirbti iki mėnesio per metus iš bet kurios Europos Sąjungos šalies yra didelis, kolegos vis aktyviau domisi šia galimybe“, – portalui lrytas.lt kalbėjo R.Bagdonas.
Jis pripažino, kad lanksčiau darbostogas planuotis gali tie darbuotojai, kurie neturi mažamečių vaikų. „Tą rodo ir pirmųjų darbostogų amžiaus profilis – didžioji dalis jų yra dar vaikų neturintys kolegos. Visgi tikėtina, kad vasarą galimybe dirbti iš užsienio galės paprasčiau pasinaudoti ir turintys mokyklinio amžiaus vaikus“, – sakė jis.
Leidžia išvykti net iki 6 mėnesių
AB Vilniaus šilumos tinklai taip pat nuo šių metų balandžio jau taiko darbostogų praktiką ir leidžia išvykti maksimalų leistiną laiką – iki 6 mėnesių. Įmonės komunikacijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė paskaičiavo, kad jau septyni darbuotojai pasinaudojo šia galimybe, daugiausiai taip pat vykstama į Tenerifę ir Madeiros salas.
„Pandemija pakeitė gyvenimo ir keliavimo būdą. Žmonės anksčiau vykdavo trumpesnių atostogų – savaitei ar savaitgaliui, dabar dėl daugybės reikalavimų savaitgaliui vykti nebeapsimoka, nes reikia darytis testus, grįžus – saviizoliuotis“, – įvardijo ilgesnių kelionių priežastį I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Anot jos, darbostogų privalumas ir net reikalingumas pastebėtas būtent per pandemiją, nes emociškai išsekę darbuotojai nėra motyvuoti dirbti efektyviai.
„Pirmojo karantino metu didžioji dalis darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu. Pamatėme, kad auga ir produktyvumas, ir rezultatai, žmonės dirba tikrai daug geriau. Bet, kai namai tampa biuru, žmonės praranda darbo–poilsio režimo ribas. Tai paskui atsiliepia darbuotojų emocinei sveikatai. Tada pradėjome galvoti, kaip žmonės galėtų pakeisti aplinką, derinti darbą ir atostogas iš bet kurios pasaulio šalies. Tad darbostogų metu dieną galima dirbti, o vakare – plaukti pasižiūrėti delfinų“, – portalui lrytas.lt pasakojo I.Trakimaitė-Šeškuvienė paminėdama, kad tai taps populiariu darbo būdu, nes jau ir kitos įmonės domisi darbostogų galimybėmis, prašo pasidalyti patirtimi.
Ji patikino, kad įmonei nėra svarbu, į kurią šalį darbuotojas išvyksta. Svarbiausia turėti gerą interneto ryšį ir suderinti laiko zonų skirtumus.
I.Trakimaitė-Šeškuvienė pasidalijo ir savo patirtimi, kai būdama Tenerifėje darbo dieną pradėdavo 6 val. ryto, nes tekdavo dalyvauti nuotoliniuose susitikimuose, kurie Lietuvos laiku prasidėdavo 8 val. Ji pajuokavo, kad, kai kolegos jau eidavo pietauti, ji – keliaudavo pusryčiauti.
