„Sezoniniai darbuotojai yra svarbūs ne tik stipriems prekiniams ūkiams… Net ir mažiems, vos vieno hektaro, ūkiams, sezono metu taip pat reikia bent kelių papildomų darbo rankų. Nors iš pirmo žvilgsnio nedarbas šiuo metu didelis, tačiau rasti vietinių darbuotojų dažnai – sudėtinga“, – sakė žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
Sezoniniai darbai – įvairūs
Užimtumo tarnybos spaudos atstovė Milda Jankauskienė atskleidė, kad šiuo metu Panevėžio rajone ieškoma nekvalifikuotų sezoninių ūkio darbininkų, šiltnamių, medelyno darbininkų. „Keturi darbdaviai pasirengę įdarbinti 45 asmenis laikiniesiems darbams.
Siūlomi cukrinių runkelių sodinimo, ravėjimo darbai, sodinukų persodinimas. Kiekvienais metais dėl sezoninių darbų kreipiasi ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, miesto aplinkos tvarkymo įmonės“, – pasakojo M.Jankauskienė.
Pasak jos, sezoniniai darbai yra įvairūs – tai ir akmenų rinkimas, daigų sodinimas, persodinimas, priežiūra, laistymas, žolės pjovimas, teritorijų tvarkymas ir pan. Įdarbinama taip pat įvairiai – pagal žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus, sudaromos terminuotų arba sezoninių darbų sutartys.
„Kadangi darbai nėra lengvi, todėl sezoninės darbo vietos kartais užpildomos kiek sunkiau nei kitos, kurios nereikalauja daug fizinės ištvermės. Sezoniniams darbams sodininkystėje ar daržininkystėje įdarbinami mokiniai ir studentai“, – sakė Užimtumo tarnybos spaudos atstovė.
Lojalūs darbuotojai
Paklausta, ar Panevėžio krašto žmonės noriai dirba žemės ūkio sektoriuje, moteris pripažino, kad pasitaiko jau lojalių darbuotojų, kurie kasmet vasaros sezonu sugrįžta pas ūkininkus papildomai užsidirbti.
„Vieni klientai sezoninius darbus dirba kiekvienais metais, kiti net nesvarsto tokios galimybės. Dalis darbo ieškančių žmonių, dažnai neturinčių profesinio pasirengimo, priima siūlymus dirbti žemės ūkio sektoriuje, kur dažniausiai įdarbinama pagal paslaugų kvitus, ne pagal darbo sutartį.
Jie dažniausiai dirba visą sezoną. Kiti ieško kvalifikuoto darbo pagal darbo sutartį, kuri suteikia didesnes socialines garantijas“, – sakė M.Jankauskienė.
Nuosavas transportas
Sezoniniai darbai siūlomi būtent Panevėžio rajone, todėl nuvykimas į darbo vietą dažniausiai būtinas savo transportu. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Panevėžio miesto gyventojai atsisako pasiūlymo dirbti, tačiau rajono gyventojai dažnai sutinka dirbti žemės ūkio sektoriuje.
„Jei ūkininkams arba žemės ūkio bendrovėms reikia daug darbuotojų – organizuojamas pavėžėjimas, kuris išsprendžia problemą bei didina darbo neturinčių asmenų norą dirbti laikinuosius darbus“, – pridūrė M.Jankauskienė.
Nemažą įtaką užtikrinant teritorijoje veikiančių darbdavių aprūpinimą sezoniniais darbuotojais turi ir seniūnijos, nes dažnai žemės ūkio sektoriaus darbdaviai pageidauja darbuotojų iš aplinkinių vietovių.
Paieškos – sudėtingos
Buvusi Dembavos medelyno savininkė Vitalija Kuliešienė pasakojo, kad anksčiau rasti sezoninių darbuotojų būdavo lengviau. „Žmonės labiau norėjo dirbti, užsidirbti. Na, o dabar tie nekvalifikuoti žmonės iškeliavo į užsienį dirbti tų pačių darbų už didesnę algą, kadangi mes negalime mokėti tokių pinigų“, – atviravo moteris.
„Mes vienam hektarui ieškome vieno žmogaus, tad kai turėjome didesnį sodą, ieškodavome apie 100 darbuotojų. Dabar kiek mažiau… Pagrindiniai darbai medelyne – obuolių skynimas ir genėjimas rudenį, vasarą – ravėjimas, medelių priežiūra ir kiti smulkūs darbeliai“, – atskleidė buvusi medelyno savininkė.
ŽŪB „Dembavos šiltnamiai“ vadovas Algimantas Staškus sezoninių darbuotojų ieško agurkų priežiūrai. „Taip, ieškojome darbuotojų, bet greit pavyko atrasti. Mums jų nedaug tereikėjo – penkių. Įprastai ieškome per skelbimus ir per įdarbinimo tarnybas. Na, o sezonas pas mus trunka nuo gegužės iki rugsėjo“, – pasakojo A.Staškus.
Nusivylę sezoniais darbuotojais
Ūtos kaime braškyną turintys Kristina ir Edvinas Kondrotai braškių sezonui papildomų rankų neieško. Sezoninių darbuotojų paieškomis jie – nusivylę. „Štai visai neseniai ieškojome žmogaus, kuris galėtų ūkyje pjauti žolę.
Pastebėjome, kad visi nori daug užsidirbti, o dirbti paties darbo – ne. „Stumia“ valandas ir padoriai darbo nenudirba. Todėl nutarėme, kad vasarą sezoninių darbuotojų neieškosime ir dirbsime patys, šeimos rate. Manau, kaip nors suspėsime“, – sakė Kristina.
Dar praėjusiais metais jiedu ūkio darbams nudirbti samdėsi nepilnamečius, tačiau praktika parodė, kad vaikams braškes skinti – per sudėtinga. „Atrodytų, kad tai nesunkus darbas. Jį gali dirbti ir vaikai, bet iš tiesų reikia didelės ištvermės, ne tiek fizinės, kiek emocinės. Nepilnamečiai su entuziazmu kimba į darbą, bet po 2–3 valandų jau nuleidžia rankas“, – tvirtino braškių augintojas Edvinas.
Braškių augintojas iš Velžio, Jonas Zaborskis, taip pat tikino, kad atrasti gerai dirbančių darbuotojų – sunki užduotis. „Mes kasmet ieškome apie 50 darbuotojų, kurie galėtų nuo birželio vidurio skinti braškes. Iki birželio ieškome apie 10 moterų, kurios galėtų ravėti vagas.
Tiek braškių skynimas, tiek ravėjimas – sunkus darbas, „pakertantis“ nugarą, kelius, todėl ne kiekvienas gali dirbti tokį darbą“, – paaiškino ūkininkas.
Taip pat vyras atskleidė, jog darbuotojų įprastai ieško per skelbimus ir socialinius tinklus. „Esame kreipęsi ir į Darbo biržą, bet galiu patikinti, kad tiek skelbimai laikraščiuose, tiek Darbo biržos rezultatai – panašūs. Visi nori uždirbti daug, o dirbti tingi“, – teigė J.Zaborskis.
