Pradeda pūstis NT burbulas: auga statybinių medžiagų kainos, didinami mokesčiai, pinigų kiekis rinkoje didžiulis

Nekilnojamojo turto bendrovės „Memelhaus“ savininkas Artūras Valaitis sako, kad uostamiestyje ir apylinkėse jau prasidėjo procesai, kai žmonės perka dar nepastatytus namus ir butus, o statytojai net nežino, už kokią kainą parduoti, nes statybinės medžiagos brangsta vos ne kiekvieną dieną.

„Putų polistireno plokštės per mėnesį pabrango 50 procentų, visos kitos statybinės medžiagos pastaruoju metu brango 10-20 procentų“, – vardija tendencijas A.Valaitis. Anot jo, ir pakilusiomis kainomis medžiagų jau sunku gauti, norimų statybos blokelių ar kitų medžiagų tenka laukti 2-3 savaites.

„Jau yra atvejų, kai stabdomos tik pradedamų nekilnojamojo turto objektų rezervacijos ir projektų vystytojai jau bando persiderėti su išankstines sutartis žemesne kaina pasirašiusiais užsakovais, nes mato, kad projektų rentabilumas ženkliai krenta“, – sako A.Valaitis.

Nekilnojamojo turto agentūros vadovas Algimantas Bružas akcentuoja, kad statybinės medžiagos brangsta tiek Lietuvoje, tiek pasaulio rinkose. „Statybinės medžiagos brangsta, metalo kainos kilo 30 procentų – pasaulis atsigauna po pandemijos, pinigų kiekis rinkoje didžiulis“, – sako A.Bružas.

Anot jo, tai, kad Lietuvoje fiksuojamas rekordinis 19 milijardų eurų indėlių kiekis privačiose bankų sąskaitose yra tik aisbergo viršūnė. Visi žino lietuvių prisirišimą prie grynųjų pinigų, o bankuose šiuo metu laikyti pinigus yra net nuostolinga. Nekilnojamasis turtas vėl tampa labai populiarus kaip priemonė tiesiog apsisaugoti nuo pinigų nuvertėjimo.

„Kainos kyla jau beveik metus, rinka buvo sustojusi tik porą mėnesių praėjusį pavasarį“, – sako A.Bružas. Jis vertina, kad per metus senos statybos būstas pabrango 10-15 procentų, o nauja statyba – 15 procentų ir daugiau priklausomai nuo vietos ir objekto.

Tačiau A.Valaitis pažymi, kad 10-15 procentų kainos Klaipėdoje kilo jau vien šiais metais. Ypač pastebimos augimo tendencijos gegužę.

„Pradžioje pabrango butai, o vėliau praėjo kilti ir namų kainos“, – sako A.Valaitis. Anot jo, situacija naudojasi ir statybininkai, kurie jau kelia savo paslaugų kainas, tačiau darbo vis tiek turi.

„Jei dabar nusprendėte pradėti statyti namą, greičiausiai statybininkai jums pasakys, kad darbus gali pradėti tik po 2-3 mėnesių, nes šiandien turi daugybę užsakymų“, – sako A.Valaitis. Anot jo, nekilnojamojo turto rinką skatina ne tik per pandemiją suaktyvėjęs lietuvių emigrantų investavimas į nekilnojamąjį turtą gimtinėje, bet ir gana naujas reiškinys.

Lietuvoje pradeda kurtis emigrantai iš Baltarusijos ir kitų Rytų šalių. „Vyksta tokie procesai, kaip ankstyvoji lietuvių emigracija į Europą. Pradžioje išvažiuoja vyras, kelerius metus dirba, o vėliau atsiveža ir šeimą, kuriai reikia būsto“, – sako A.Valaitis. Anot jo, nors tokios tendencijos pastebimos daugiau aplink sostinę, tačiau jau yra atvejų ir Vakarų Lietuvoje.

Pasak A.Bružo, Klaipėda jau tampa patrauklia vieta lietuviams įsigyti antrą būstą prie jūros, nes čia kainos mažesnės ne tik lyginant su Neringa, bet ir Palanga, o šalia yra Smiltynė, puikūs pliažai.

Anot A.Bružo, NT kainas Klaipėdoje augina ir pasiūlos trūkumas.

„Šiuo metu vystomi pavieniai nauji projektai praktiškai išparduoti, matome naujus planus, tačiau jie rinkai bus pasiūlyti maždaug po pusmečio ar net vėliau“, – pažymi A.Bružas. Jis prognozuoja, kad per artimiausius metus kainos toliau stabiliai kils apie 10-15 procentų.

„Įvestas infrastruktūros mokestis. Planuojami nauji mokesčiai nekilnojamojo turo vystytojams iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie sieks apie 50 procentų žemės sklypo rinkos vertės, visa tai turės įtakos galutinėms kainos“, – vardina A.Bružas. Anot jo, statybinių medžiagų kainų šuolis greičiausiai bus laikinas, nes tai susiję su pavasarinių statybų bumu.

„Vakarų ekspreso“ kalbintas vienos Lietuvos putplasčio gamybos įmonės atstovas patvirtino, kad produkcija tikrai pabrango 50 procentų. Tai įvyko todėl, kad tris mėnesius iš eilės brango žaliava, kurios tonos kaina šoktelėjo net 1 000 eurų.

Buvo tikimasi, kad jau šį mėnesį žaliavos kainos pradės mažėti, tačiau jos šiek tiek dar pakilo. Tačiau ir taip drastiškai pakilus putplasčio kainai gamintojai vos spėja tenkinti paklausą.

Visgi tikimasi, kad šis kainų burbulas greitai subliukš. Objektyviam tokio masto kainų šuoliui priežasčių nėra, nes pradinė putplasčio gamybos žaliava – nafta – pasaulio rinkose nors ir brango, tačiau ne taip ženkliai.

„Didelę įtaką NT rinkai padarė pandemija. Jau prieš metus pastebimai augo namų, žemės sklypų, sodo sklypų paklausa, jautėsi žmonių baimės, kad karantino suvaržymai gali užsitęsti“, – žmonių norą pabėgti iš ankštų daugiabučių mato A.Bružas. Anot jo, būtent šiemet statybas pradėjo žmonės, kurie pernai pirko žemės sklypus.

Tačiau A.Valaitis sako, kad šiuo metu perkama viskas: tiek butai, tiek namai. „Perkantieji būstą nuomai ir kaip investiciją pinigams apsaugoti daugiau orientuojasi į naujos statybos modernų būstą“, – sako A.Valaitis.

Pasak „Memelhaus“ vadovo A.Valaičio, praėjusiais metais ypač aktuali buvo tapusi ekologijos tema. Kilus „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalui ir nuolat eskaluojant kvapų problemą pietinėje miesto dalyje, kurį laiką tai atsispindėjo ir nekilnojamojo turto pirkėjų elgsenoje bei darė įtaką jų sprendimams.

„Tačiau juk kiekvieną dieną tikrai nesmirdi, galbūt ir ekologinė situacija pasitaisė, tačiau šiandien nemanau, kad tai daro įtakos pirkėjų sprendimui“, – sako A.Valaitis. Anot jo, tai iliustruoja ir tai, kad pietinėje miesto dalyje esančių naujos statybos individualių namų bei sklypų (šalia BIG 2 prekybos centro) kainos yra gana aukštos ir prilygsta namų kainoms kitose miesto dalyse.

„Daug lemia vieta, susisiekimas, šalia esanti infrastruktūra“, – pagrindinius kriterijus renkantis būstą vardina A. Valaitis. Anot jo, senos statybos būstas ir taip tradiciškai yra pigesnis pietiniuose Klaipėdos miegamuosiuose rajonuose.

Tačiau ir šioje miesto dalyje NT brango proporcingai, nors tam nebuvo tokių objektyvių priežasčių, kaip statybinių medžiagų ar darbo jėgos brangimas, kurie daro tiesioginę įtaką naujų NT projektų kainai.

Pasak A.Bružo, uostamiesčio nekilnojamojo turto nuomos rinka didesnių sukrėtimų ir prastovų išvengė ir yra gana stabili. Pandemijos sukeltą užsienio turistų srauto sumažėjimą kompensuoja išaugęs vidinis poilsiautojų srautas, kurie Klaipėdą renkasi kaip alternatyvą pajūrio kurortams trumpalaikėms kelionėms prie jūros.

Nuomos rinkai nemažą įtaką daro ir uosto, transporto ir statybų sektoriuose dirbančių imigrantų iš kaimyninių Rytų valstybių srautas. Rinkoje atsiranda vis daugiau nekilnojamojo turto objektų, kurie pritaikomi darbuotojų apgyvendinimui trumpalaikės nuomos sąlygomis.

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, vidutinė vieno kvadratinio metro kaina senos statybos daugiabučiame name pietinėje Klaipėdos miesto dalyje prasideda nuo 720 eurų, o šiaurinėje miesto dalyje, naujos statybos name, siekia 2 200 eurų ir daugiau priklausomai nuo apdailos lygio.

Agentūros duomenimis, kainų augimas Klaipėdoje šių metų sausio-balandžio mėnesiais uostamiestyje buvo apie 5 procentus. Daugiau brango pigesnis būstas. Kainų lygiu Klaipėda nedaug atsilieka nuo Kauno. Palyginti su Vilniumi, atskiruose segmentuose NT kainos uostamiestyje yra mažesnės nuo 20 iki 100 procentų. NT kainų lygiu Klaipėda atsilieka ir nuo didžiųjų šalies kurortų Neringos, Palangos ir Druskininkų.

Pasak A.Bružo, Klaipėdos NT rinkai įtakos turi ir tai, kad verslas nesulaukia jau šeštus metus rengiamo naujojo miesto bendrojo plano. Dėl to sklypų savininkai negali pradėti vystyti naujų projektų. Savivaldybė kritikuojama ir dėl to, kad pačiame mieste, skirtingai nei kituose šalies didmiesčiuose, yra nemažai dirvonuojančių žemės plotų, kurie priklauso pačiai Savivaldybei.

„Pasigendame valdžios, miesto mero iniciatyvos sprendžiant šiuos klausimus“, – sako A.Bružas. Jis taip pat pastebi ir dar vieną grėsmę NT rinkai.

Nuo liepos 1 d. keičiasi teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai. „Nauja tvarka palieka labai daug laisvės valdininkų interpretacijoms. Gali būti taip, kad, pradedant vystyti naują projektą, valdininkai savo nuožiūra, be didesnių argumentavimų, galės pareikalauti parengti naują teritorijos detalųjį planą“, – mato būsimas grėsmes A.Bružas.

Anot jo, tai reiškia, kad tokiu atveju naujo projekto įgyvendinimas būtų atidedamas mažiausiai 1-1,5 metų, nes tiek paprastai trunka planavimo procedūros. O tai tikrai nedarys teigiamos įtakos rinkai, kurioje šiuo metu yra pasiūlos trūkumas.