„Atsižvelgiant į dabartinę nelengvą situaciją šalyje, Garantinio fondo lėšomis galėtume suteikti realią pagalbą restruktūrizuojamų įmonių darbdaviams ir darbuotojams.
Iki šiol, Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos Sąjungos šalių, šios lėšos buvo skiriamos tik bankroto atveju.
Seimui priėmus įstatymų pakeitimus, restruktūrizavimas turėtų tapti patrauklesniu ir dažniau inicijuojamu procesu, kas teigiamai paveiktų verslo stabilumą bei užimtumo lygį“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Priėmus siūlomus pakeitimus, išmokų mokėjimas restruktūrizuojamų įmonių darbuotojams palengvintų darbdaviui išsaugoti darbo vietas, dengiant atlygio įsiskolinimą tiek darbo santykius tęsiantiems darbuotojams, tiek dėl struktūrinių pertvarkymų atleidžiamiems darbuotojams, kurių išsaugant veiklą – turėtų būti mažuma.
Išmokos, kaip ir darbdavio bankroto atveju, būtų mokamos iki jų reikalavimų dydžio, bet ne daugiau kaip 6 minimalūs mėnesio atlyginimai.
Taip pat finansų ministrė pažymėjo, kad COVID-19 pandemijos metu būtina ne tik perkelti į nacionalinę teisę privalomas europines verslo restruktūrizavimo gaires, bet ir surasti priemonių, kaip padėti finansinius sunkumus patiriančioms įmonėms, kurios šiandien sprendžia dilemą dėl ateities perspektyvų.
„Tokia priemonė galėtų būti Garantinio fondo išmokų mokėjimas restruktūrizuojamų įmonių darbuotojams“, – sakė ministrė.
Prognozuojama, jog lėšų poreikis Garantinio fondo išmokoms restruktūrizuojamų įmonių darbuotojams galėtų siekti apie 1 mln. eurų per metus.
Įmokas į Garantinį fondą (0,16 procento dydžio nuo darbuotojų pajamų) moka patys darbdaviai.
