Kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius pripažino, kad tai galėtų būti vadinamojo nišinio turizmo sritis. Jeigu ją susiejus su Lietuvoje kurtais filmais, galima tikėtis sėkmės. Jis priminė serialą „Černobylis“, po kurio pasipylė ekskursijos į lietuviams atrodantį pilką Fabijoniškių rajoną Vilniuje, Ignalinos atominę elektrinę.
Tačiau kol kas Lietuvos griuvėsius naršo tik vietos smalsuoliai. Ir tai jiems arčiau širdies apleisti dvarai, gamyklos, mokyklos, o į kolūkių laikų fermą, kurių pilnos pakelės, retas buvo užsukęs.
Kažkas myli ir tokią Lietuvą?
Kaip tik tokia laukuose stūkso visai netoli sostinės, Puodžiūnų kaime (Vilniaus r.).
Jau iš išorės vaizdas nenuteikia džiugiai: nuo metų naštos įlūžęs stogas, beržas, įleidęs šaknis į plyšius tarp yrančių plytų, vėjo supami ant vieno vinies besilaikantys lentgaliai (jų reikėtų pasisaugoti), tamsios langų ir durų ertmės.
Pastato viduje – dar didesnė niūruma. Panašu, kad čia lankosi tik darbininkai, traktoriumi vežantys nuo senų laikų likusį karvių mėšlą, spėjusį pavirsti durpėmis. Tai puiki trąša.
Kažkas ant griuvėsių sienos paliko sarkazmu dvelkiantį užrašą „Lithuania“, kurio pabaigoje nupieštas meilės simbolis – širdelė. Ant kitos sienos atvykėliai iškeverzojo „Adidas“ ir negražų anglišką žodį.
Net šiukšlių į šią niūrybę niekas neprivežė, nors griuvėsiuose tai dažnai pasitaiko. Nėra grėsmės ir įminti į „bombą“.
Sienas išpuošė keisti paveikslai
Žinoma, kad tokios vietos ne tiems, kurie mėgsta kurortus su „viskas įskaičiuota“. Bet meniškos sielos atvykėliai čia rastų ir gamtos ant karvidės sienų sukurtų paveikslų.
Jas išmargino žiemos šalčiai, lietūs, vasaros karščiai. Puikūs potėpiai, ko ne abstrakcionistų paveikslais Šiuolaikinio meno centre? Arba dažai, kurie sluoksnis po sluoksnio lupasi melžėjų poilsio kambaryje. Kokiomis įvairiomis spalvomis jis buvo dažytas!
Arba saulės spindulys, prasiskverbiantis pro stogo plyšį. Keista skaičiais išmargintų plastmasinių kvadratėlių krūva, kuriais žymėdavo galvijus.
Beje, šis pastatas žemėlapyje net nepažymėtas. Jis jau pasmerktas.
Minėjo serialo „Černobylis“ pavyzdį
„Serialas „Černobylis“ tikrai išpopuliarino Lietuvą. Atsirado daug norinčių pamatyti gyvenamuosius namus, kurie mums įprasti ir net pabodę, o užsieniečiams nematyti. O juk yra gerokai daugiau Lietuvoje kuriamų filmų ir serialų. Jeigu būtų paminima, kur filmuota, tikrai apsilankytų daugiau turistų, norinčių pamatyti, kur sukurtas jiems patikęs filmas“, – kalbėjo R.Širvinskas-Makalius.
Tokį keliavimą, kai lankomi netolimą praeitį menantys objektai, jis vadino nišiniu, jis skirtas tik nedaugeliui. Tokias keliones jis palygino su išvykomis stebėti ir fotografuoti traukinių ar paukščių.
„Galimybių tokioms kelionėms Lietuva turi daug, bet jos būtų nišinės“, – įsitikinęs R.Širvinskas-Makalius.
Jis pripažino, kad užsienio turistai Lietuvoje labiau domisi istorinėmis vietovėmis, sveikatinimo turizmu.
„Tikrai mes, lietuviai, šias sritis ne iki galo įvertinome, tikrai to, ko yra Lietuvoje, pasaulyje surasti sunku“, – tvirtino žinomas kelionių organizatorius.
Jis paminėjo Panemunės ir Norviliškių pilis, kuriose atvykėliai gali apsigyventi: „Pilys, dvarai, galimybė juose apsigyventi labai vilioja turistus. Jie domisi tuo, ko kitur nebėra arba yra mažai.“
