„Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Andrius Pajėda pastebi išaugusius pacientų srautus. Tai, pasak chirurgo, lėmė kelios priežastys. Karantinui prasidėjus, klinikos veikla kurį laiką buvo apribota – gydytojai negalėjo teikti paslaugų, tad dalį operacijų teko nukelti vėlesniam laikui. Visgi pagrindinė priežastis – dėl karantino susidariusi galimybė dirbti iš namų ir leisti užgyti po operacijos atsiradusiems patinimams bei mėlynėms.
„Plastinė operacija nėra spontaniškas pasirinkimas – įprastai į plastikos chirurgus žmonės kreipiasi viską gerai apgalvoję. Be to, dirbant per nuotolį kur kas lengviau suplanuoti plastinę operaciją ir jai reikiamą pooperacinį laiką“, – pastebi gydytojas.
Pasak jo, laikas, reikalingas atsigauti po operacijos, priklauso nuo jos tipo ir atlikimo technikos. „Kai kurios operacijos trunka iki valandos, o darbingumas grįžta jau kitą dieną, tačiau, pavyzdžiui, dėl susidariusių mėlynių ar išliekančių tinimų, žmonės grįžimą į biurus planuodavo vėliau ir imdavo atostogas šių procedūrų atlikimui. Dabar, dirbant nuotoliu, tai suderinti lengviau“, – sako A.Pajėda.
Kone tris dešimtmečius plastine chirurgija užsiimantis grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ gydytojas Darius Radzevičius pastebi išaugusį operacijų, kurioms reikalingas ilgesnis reabilitacinis laikotarpis, skaičių. „Antrojo karantino pradžioje esu atlikęs tiek veido patempimo operacijų, kiek nebuvau atlikęs iki tol“, – stebisi plastikos chirurgas.
Jam antrina ir A.Pajėda. Esą, pacientai vis dažniau renkasi sudėtines operacijas, kai kelios korekcijos atliekamos vienos narkozės metu.
„Daugiausia dėmesio sulaukia dvi plastinių operacijų grupės. Pirmoji – tai „mažosios“ veido operacijos: vokų, nosies, ausų plastika. Kita grupė – pokyčių po nėštumo koregavimas: krūtų ir pilvo plastinės operacijos, dar kitaip vadinamos „mommy makeover“. Ši kombinuota chirurginė operacija yra skirta padėti moterims, kurios yra nepatenkintos dėl savo kūno pokyčių, o padedant sportui, sveikai mitybai negali pasiekti norimų rezultatų“, – pasakoja chirurgas.
D.Radzevičius pastebi, kad išvaizdą tobulinti linkusios ne tik moterys, bet ir vyrai. „Skirtingų kartų vyrai turi skirtingus reikalavimus. 50-60 metų vyrai norėtų atrodyti jauniau, o 30-40 tiesiog norėtų būti dailūs ir tobuli“, – pasakoja chirurgas.
Nors kalbos apie žymių žmonių atliekamas plastines operacijas viešojoje erdvėje sulaukia kritikos strėlių, plastinės chirurgijos temoms skirtos grupės socialiniuose tinkluose yra privačios ir akylai saugomos nuo smalsuolių ar skeptikų, plastikos chirurgai sutaria, jog visuomenė laisvėja, lieka mažiau konservatyvumo, todėl nyksta su šia sritimi susiję stereotipai.
„Tapo normalu, kad žmonės nori atrodyti jaunesni, turėti dailesnę nosį ar koreguoti pakitusias po gimdymo kūno formas“, – dėsto D.Radzevičius. Pasak jo, vis mažiau žmonių plastines operacijas laiko turtingų žmonių privilegija.
Nors plastinės operacijos siejamos su lūkesčiais patobulinti išvaizdą, chirurgai pabrėžia, jog pacientai po skalpeliu gula ir sveikatos labui.
„Tiek vyrai, tiek moterys, kaip ir seniau, taip ir dabar, nepriklausomai nuo pandemijos, renkasi tas operacijas, kurios yra reikalingos. Pavyzdžiui, jeigu vokai yra užkritę, trukdo regėjimui, tai yra normalu atlikti chirurgines procedūras“, – sako A.Pajėda.
Chirurgo įsitikinimu, nieko smerktino, kad žmogus pasirenka operaciją, jeigu po jos pagerėja gyvenimo kokybė, atsikratoma kompleksų ir visavertiškai dalyvaujama įvairiose veiklose.
Nors išaugusį pacientų skaičių pastebi abu plastikos chirurgai, pasakyti, ar pakito operacijoms skiriamas biudžetas, sudėtinga. D.Radzevičiaus teigimu, suma galėjo augti, nes, netekę galimybės keliauti, žmonės sutaupė pinigų. Tačiau A.Pajėda tikina, kad karantino ribojimai vidutinės operacijoms išleidžiamos sumos nepakeitė.
