Pinigus išsiuntė ir jie dingo
Į naujienų portalą lrytas.lt kreipėsi skaitytojas Dainius (vardas pakeistas), kuris balandžio viduryje nusprendė nusipirkti žirgą iš Vengrijos, už kurį teko pakloti apie 4,7 tūkst. eurų.
Dar balandžio 13 d. pinigus į banką Vengrijoje jis pervedė per „Luminor“. Tačiau prekeivis žirgais pasiskundė, kad pinigų negavo, tad ir žirgo transportuoti nesiruošia.
„Kitą dieną paskambinau į banką ir paklausiau, kada adresatas gaus pinigus. Man atsakė, kad tos dienos vakarą turėtų jau gauti“, – pasakojo Dainius.
Tačiau pinigų prekeivis nesulaukė nei tą, nei kitą dieną. Balandžio 15 d. Dainius vėl kreipėsi į banką, tačiau jam patarta tiesiog palaukti, nes pinigų pervedimas į užsienį kartais užtrunka. „Sakė, kad pavedimas jau „išėjęs“, daugiau nieko negalima padaryti“, – teigė Dainius.
Tačiau pinigai Vengrijoje vis nesirodė. Dainius vėl skambino į banką, o atsakymas toks pat – reikia palaukti. Visgi balandžio 16 d. jis sulaukė laiško iš banko, kad reikalingi papildomi dokumentai dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos.
„Tas žmogus, iš kurio pirkome žirgą, atsiuntė savo paso duomenis, sutartį, už ką sumokėjome. Pateikiau dokumentus bankui ir tada bankas atsakė, kad viskas gerai ir dabar padarys pavedimą.
Aš paklausiau, kodėl man jie iki tol melavo, kad pavedimas jau yra „išėjęs“? Pasirodo, pavedimas balandžio 16 d. dar net nebuvo „išėjęs“ iš jų banko“, – piktinosi vyriškis.
Pinigų žirgų prekeivis nesulaukė iki pat balandžio 23 d. Prekeivis taip pat lankėsi savo banke Vengrijoje ir bandė išsiaiškinti situaciją.
„To banko darbuotoja man net skambino ir sakė, kad čia yra nesąmonė ir kad aš nepadariau jokio pavedimo, nes taip nebūna. Jie turėtų kažkur matyti tuos pinigus, jei pavedimas iš tikrųjų padarytas. Sakė, kad pinigai negali taip dingti, jie kažkur turi ateiti, „Luminor“ turėtų juos matyti.
Aš tada „Luminor“ bankui pasakiau, kad jis susisiektų su Vengrijos banku ir pabendrautų, bet jis atsakė, kad to nedaro, nebendrauja“, – pasakojo Dainius.
Norint susigrąžinti pinigus ir vėl tenka laukti
Dainiui neliko kitos išeities, kaip tik pinigus pervesti iš kito banko. Jis dar kartą 4,7 tūkst. eurų pervedė jau iš „Swedbank“ balandžio 22 d. ir jau kitą dieną prekeivis Vengrijoje pinigus gavo.
Dainius iš „Luminor“ padarytą pinigų pavedimą atšaukė, tačiau ir vėl susidūrė su nesklandumais.
„Už grąžinimą dar turėjau sumokėti 10 eurų. Bet neaišku, kada tuos pinigus atgausiu, nėra nurodyta, per kokį laiką juos atgausiu ir kur kreiptis, jei neatgausiu.
Kai klausiau, per kiek laiko sugrįš mano pinigai, vienas darbuotojas sakė, kad per 15 dienų, kitas – per 3 mėn., trečia darbuotoja sakė, kad išvis nėra nurodyta, per kiek laiko turi sugrįžti lėšos. Kiekviena normali įmonė turi turėti taisykles, terminus, o ten kažkokia „Šaraškino kontora“ – ką nori, tą kalba, ir už savo žodžius visiškai neatsako“, – neslėpė pasipiktinimo jis.
Dainių nustebino ir „Luminor“ darbuotojų pasiūlymas susimokėti dar 100 eurų už tai, kad jis galėtų sužinoti, kur jo pinigai paklydo. „Man tai išvis nesuprantama... Jie nepadaro pavedimo ir aš dar jiems turiu sumokėti 100 eurų, kad surastų, kur tie pinigai“, – kalbėjo vyriškis.
Bankai turi teisę reikalauti papildomų dokumentų
Banko „Luminor“ viešųjų ryšių projektų vadovė Agnė Mažeikytė pripažino, kad į tokias situacijas klientai neturėtų pakliūti, o su Dainiumi situacija jau išsiaiškinta.
„Patikiname, kad su klientu jo situaciją aptarėme papildomai ir tikime, kad radome jam tinkamą sprendimą“ – portalui lrytas.lt sakė A.Mažeikytė.
Anot jos, svarbu suprasti, kad abu bankai – tiek pavedimo siuntėjo, tiek jo gavėjo – atlieka savas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūras, todėl gali paprašyti papildomų dokumentų ar kitokios informacijos apie mokėjimą.
„Pinigų plovimo prevencija ir atitiktis nacionaliniams bei tarptautiniams teisės aktams yra labai svarbi visų bankų darbo dalis, tačiau konkretūs reikalavimai valstybėse gali skirtis“, – aiškino A.Mažeikytė.
Ji patvirtino, kad pinigų pervedimai į kitas Europos šalis užtrunka tiek pat, kiek ir vietiniai pavedimai, nebent atsiranda papildomų procedūrų poreikis, taikant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.
„Tada papildomai kontaktuojama su klientu, prašoma sandorį įrodančių dokumentų, tenka juos peržiūrėti ir pan. Šiame procese dalyvauja tiek siuntėjo, tiek gavėjo bankai, kurie keičiasi gauta informacija“, – nurodė ji.
Pasak A.Mažeikytės, atšaukus pavedimą, atliktą į banką kitoje valstybėje, gavėjo bankas atsakymą turėtų pateikti per 15 darbo dienų.
„Gaila, kad šiuo konkrečiu atveju tinkamai nesuveikė vidinės specialistų tarpusavio komunikacijos procedūros ir klientas gavo prieštaringą informaciją“, – atsiprašė už nepatogumus ji.
