– Pakalbėkime apie esamus lietuvių taupymo įpročius. Penktadienį „Luminor“ pasidalijo tyrimu, kuriame skelbiama, kad 24 proc. šeimų Lietuvoje nurodo turinčios pakankamai santaupų pradiniam įnašui, Latvijoje – 16 proc. Estijoje – 13 proc. Kaip mes taupome?
– Iki koronaviruso pandemijos lietuvių taupymo norma ilgą laiką buvo neigiama. Koronavirusas pakeitė mūsų gyvenimus ir padėjo suprasti, kad taupyti turėtume kiekvienas, nes tai padeda pasiruošti įvairioms gyvenimo situacijoms.
Per pastaruosius metus dalis žmonių neteko pajamų. Pasirodė, kad turėti pinigų nenumatytiems atvejams yra pravartu. Remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis, vidutinė ES gyventojų taupymo norma šiuo metu siekia apytiksliai 11 proc. Lietuvoje šis rodiklis siekia – 4 proc. Latvijoje 9, Estijoje – 13 proc. Daugiausia taupo šveicarai – vidutiniškai apie 20 proc., vokiečiai – 18 švedai – 1 proc. Tad taip, lietuviai pradėjo taupyti daugiau.
– Karantinas, kad ir koks jis bebūtų, tęsiasi. Nėra renginių, kelionės ribotos. Kodėl taupyti dabar yra geras laikas?
– Taupyti galima nepriklausomai nuo pasaulio ekonominės padėties. Taupyti visada verta, reikšminga ir reikalinga.
– Koks yra pirmas žingsnis žmogui, norinčiam pradėti taupyti?
– Visų pirma, vertėtų nusistatyti išlaidų prioritetus. Remiantis Lietuvos banko atliktomis apklausomis, buvo pastebėta, kad anksčiau maždaug 30 proc. Lietuvos gyventojų susidurdavo su biudžeto deficito problema. Tai reiškia, pajamų trūksta kas trečiam gyventojui.
Visų pirma, reikėtų stengtis subalansuoti biudžetą, kad išlaidos neviršytų pajamų. Kai pavyksta tai padaryti, reikia stengtis sukaupti laisvų lėšų. Jei žmogui nuolat trūksta pinigų, taupyti reikėtų nuo pajamų atidedant nedidelę sumą – apie 2 proc. Kai tai padaryti pavyksta, taupymo normą galime didinti. Daugelis finansų ekspertų pataria taupyti nuo savo pajamų atidedant 10 proc.
– Kur dėti tuos taupomus procentus? Susikurti atskirą sąskaitą, laikyti kitame banke, išsiimti ir laikyti grynaisiais?
– Anksčiau buvo įprasta pinigus laikyti namuose. Vėliau situacija pradėjo keistis. Dabar banko indėlis yra populiariausia laisvų lėšų laikymo alternatyva tarp lietuvių. Gyvename informacinių technologijų amžiuje. Galime naudotis bankų paslaugomis: turėti atskirą banko sąskaitą, sudaryti periodinio mokėjimo sutartį – gavus pajamas, nustatytas procentas iškart būtų pervedamas į atskirą banko sąskaitą, kur ir būtų taupomi pinigai. Specialistai rekomenduoja tokiai sąskaitai neturėti elektroninės bankininkystės, kad negalėtume spontaniškai jų išleisti.
– Vienas iš pagalbinių metodų taupant yra išlaidų sekimas. Vieni žino, kiek gali išleisti net be programėlių, tačiau siūloma atsisiųsti programėlę arba naudotis banko paslaugomis – įrašyti kiekvieną centą ir kategorizuoti išlaidas.
– Išlaidas stebėti yra svarbu ir reikšminga, tačiau žymėti kiekvieną eurą žmonėms yra atgrasu.
Prisiminkime, kad gyvendami karantino sąlygomis dažniausiai perkame ne grynais, o darydami pavedimus internetu. Visi mūsų pavedimai išlieka banko sąskaitoje. Tai yra labai palankus būdas stebėti išlaidas – užtenka kartą per mėnesį atsidaryti banko sąskaitą ir ganėtinai detaliai pamatysime išlaidas.
Kita vertus, jeigu norime dar didesnio tikslumo, komerciniai bankai teikia nemokamą biudžetavimo paslaugą. Taip pat yra nemažai išmaniųjų programėlių, leidžiančių išmaniai stebėti išlaidas. Dar būdami parduotuvėje galime nufotografuoti čekį ir išlaidos yra surūšiuojamos. Šiais laikais išlaidas registruoti galime greitai ir išmaniai. Ten, kur pastebime, jog išlaidos yra per didelės, turėtume apsvarstyti galimybę jų atsisakyti arba sumažinti.
– Esu skaičiusi patarimų, kad visų pirma reikia leisti sau viską ir tik tada, kai bus striuka, imti taupyti. Neva tokiomis aplinkybėmis žmogus sugalvos, kaip sutaupyti ir iš kur gauti papildomų pajamų. Jūs remiatės Warreno Buffeto patarimu taupyti ne tai, kas lieka po išlaidų, o tai, kas yra iki jų. Kodėl?
– Taip, dalis gyventojų laikosi nuomonės, kad reikia leisti sau viską. Tačiau galime prisiminti Lietuvos banko apklausą, kad 30 proc. gyventojų susiduria su biudžeto deficitu nepriklausomai nuo pajamų. Kaip jūs ir užsiminėte, vienas iš turtingiausių pasaulio žmonių kartą yra pasakęs, kad taupyti reikėtų pirmiau negu išleidžiame. Jie taupymą paliekame savieigai, dėl neplanuotų pirkinių taupymo suma sumažės arba jos neliks. Taigi dalį kaupiamų pajamų reikėtų iškart atsidėti, kad susiformuotų įprotis taupyti.
– O kaip daryti su mokesčiais? Pažįstu žmonių, kurie juos susimoka mėnesio gale. Kiti – vos tik gavę algą. Kaip daryti geriau?
– Egzistuoja įvairiausių nuomonių. Tai yra pakankamai asmeniška. Jei žmogus susitvarko su išlaidomis, be abejo, sąskaitų apmokėjimą galime palikti ir mėnesio pabaigai. Jei išlaidos viršija pajamas ir mėnesio pabaigoje pritrūksta pinigų mokesčiams sumokėti, reikėtų daryti priešingai. Pirmiau įvykdyti finansinius įsipareigojimus, tuomet atsidėti taupymui ir tik tada svarstyti, kur išleisti likusią sumą.
Egzistuoja įvairių teorijų, aprašančių, kaip tikslingai paskirstyti išlaidas. Žinomiausia iš jų – profesorės Elizabeth Warren taisyklė, pagal kurią sakoma, kad savo pinigus reikėtų skirstyti pagal principą 50, 20, 30. 50 proc. pajamų reikėtų skirti būtiniausioms išlaidoms (taip pat ir komunaliniams mokesčiams), 30 proc. išleisti taip, kaip mums patinka, o 20 proc. skirti taupymui.
– O ką daryti su netikėtomis pajamomis? Pavyzdžiui, laimėjus loteriją, papildomai užsidirbus, susigrąžinus pinigus už deklaruotas pajamas. Išleisti, atsidėti taupymui ar yra kompromisinis variantas?
– Tokiu atveju, rekomenduojama pusę pajamų atsidėti ateičiai, pusę atsidėti kasdieniam vartojimui. Tokiu būdu suteikiame laisvę savo norams. Juos tenkinti irgi svarbu. Ką daryti laimėjus pinigų? Turbūt teko girdėti, kad žmogus, laimėjęs didelę pinigų sumą, greitai ją išleidžia. Taip nutinka todėl, kad laimėti pinigai leidžiami pridėtinės vertės nekuriantiems pirkiniams – namui, prabangiam automobiliui, kurį dar reikia ir išlaikyti. Ekspertai sako, kad tokiu atveju pravartu 80 proc. nuo laimėjimo pervesti kažkur atskirai ir pagalvoti, kur juos išleisti būtų protinga, o 20 proc. išleisti savo reikmėms.
– O kodėl taupant svarbu išsikelti tikslą?
– Taupyme – kaip ir sporte: jei pasiekiame išsikeltą tikslą, esame patenkinti ir siekiame užsibrėžti aukštesnį tikslą. Taip yra ir su finansais. Tikslai yra kelių rūšių – finansiniai ir nefinansiniai. Jie skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus.
Apskritai, didžioji dalis tikslų žmogaus gyvenime yra finansiniai. Vis dėlto, egzistuoja nemažai tikslų, kurie nėra finansiniai – laimė, meilė, sveikata.
Didžiausiais paradoksas – brangiausia yra tai, ko negalime nusipirkti. Bet ar dėl to nereikia taupyti? Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Ronaldas Reiganas yra pasakęs, kad pinigai negali nupirkti laimės, bet tai neabejotinai gali suteikti geresnės kokybės prisiminimus.
Kad save motyvuotume taupyti, galime išsikelti nedidelį tikslą, kurio negalėtume pasiekti iš mėnesio algos. Pavyzdžiui, pataupę kelis mėnesius galėtume nusipirkti brangesnį daiktą. Tai suteiks džiaugsmo ir taupymą pavers įpročiu. Mano patarimas toks – pradėti reikėtų nuo nedidelių tikslų.
