Dėl to labiausiai nukentėtų regionų gyventojai ir čia veikiančios mažos ir smulkios įmonės, smulkūs prekeiviai, kur elektroninių paslaugų ir bankomatų prieinamas prastas, taip pat vyresnio amžiaus žmonės, kaimo gyventojai.
Asociacijos „Linava“ prezidento Romo Austinsko teigimu, žmonėms turi būti sudaryta galimybė pasirinkti ir laisva valia apsispręsti, kaip jie nori gauti algą – tokie sprendimai negali būti primetami.
„Taip mano ne tik transporto įmonių atstovai, bet ir dauguma vairuotojų, kurie patys prašo mokėti atlyginimą, dienpinigius ir kitas išmokas grynaisiais. Taip mano ir kitų sektorių smulkieji verslai, pavyzdžiui, smulkieji prekybininkai, turgaus prekeiviai.
Taigi neabejotinai turi būti sudaryta galimybė rinktis – norintieji gauti algą bankiniu pavedimu, ją taip ir gautų, o norintieji grynais – gautų grynais, kaip yra ir šiuo metu. Kol kas mūsų šalies infrastruktūra dar nėra parengta, kad galėtume pilnai atsisakyti grynųjų pinigų“, – sako R. Austinskas.
Pasak jo, kai kurios transporto įmonės atlyginimus ir dabar moka bankiniais pavedimais, į korteles, nes taip patogiau ir greičiau, mažiau biurokratijos, bet yra vairuotojų, kurie pageidauja gauti grynais ir darbdaviai sudaro tokiais galimybes.
„Verslas yra už pokyčius. Tik jie turi būti įgyvendinami palaipsniui, tariantis su verslu, einant dialogo keliu ir įsiklausant į argumentus bei pritaikant šalies infrastruktūrą taip, kad nei vienam žmogui nekiltų sunkumų atsiskaitant elektroniniu būdu ar norint išsigryninti pinigus bankomatuose“, – sako R. Austinskas.
Generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, priėmus tokį neapgalvotą sprendimą ir pilnai uždraudus atsiskaitymus grynais, labiausiai nukentėtų mažieji ir smulkūs verslai regionuose, kuriuose trūksta bankomatų, o jei jų ir galima surasti, tai juose neretai trūksta pinigų.
„Įsivaizduokime konkrečią situaciją. Miestelyje ar kaimelyje gyvenantis žmogus, atlyginimą ar pensiją gavęs bankiniu pavedimu, turėtų važiuoti keliasdešimt kilometrų ar net toliau tam, kad bankomate išsigrynintų pinigus. O jei jame trūktų arba nebūtų pinigų, jis vėl turėtų vykti į kitus miestelius ir ieškoti bankomato. Ir tai vien dėl to, kad galėtų nusipirkti maisto šalia namų veikiančioje parduotuvėje mokėdamas grynais. Svarbu ir tai, kad kainuoja išgryninimo procedūra, bankinių kortelių išdavimas, tarpbankiniai pavedimai – tai galios ir nepasiturinčiam žmogui, kuriam niekas nedarys nuolaidų“, – sako Z. Buivydas.
Anot jo, itin sudėtinga būtų vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nemoka naudotis internetu, o ką jau kalbėti apie bankiniais pavedimus. Be to, vis dar yra žmonių, kurie naudoja popierines taupomąsias knygeles ir neturi jokių bankinių sąskaitų.
Asociacijos viceprezidento, bendrovės „Minjotra“ vadovo Vyto Bučinsko teigimu, galima ir daugiau konkrečių pavyzdžių vardinti, tarkim, susijusių su darbais kaimuose.
„Pavyzdžiui, ūkininkui reikalinga vienkartinė talka suvežti šienui ar išvalyti gyvulių fermai, jis pakviečia kelis kaimynus į talką, sutaria darbo užmokestį. Paaiškėja, kad šie kaimynai neturi bankinių kortelių. Tad ką daryti? Arba kaimynai turės vykti į banką atsidaryti sąskaitą ir išsiimti kortelę, kas užtruks, arba ūkininkas turės atsiskaityti savo asmeninėmis lėšomis, kurios liks neapskaitytos, nes priėmus siūlomą tvarką, būtų draudžiama mokėti grynais. Tad kodėl reikia imtis drastiškų sprendimų, kai Lietuva neturi pilnai išplėtotos infrastruktūros? Pirmiausia pasiruoškime tam“, – sako V. Bučinskas.
Dar vienas pavyzdys, anot jo, kiek kainuoja Lietuvos bankuose trečiųjų šalių piliečiams atidaryti sąskaitą ir išsiimti kortelę.
„Tai kainuoja maždaug nuo 150 iki 400 eurų, nes turi būti privalomai atliekami bankų patikrinimai ne rezidentams, susiję su pinigų plovimu ir terorizmu, kurie kainuoja nepigiai. Tik atlikęs šias procedūras bankas gali pereiti prie kitų, reikalingų atidarant sąskaitą ir išduodant kortelę. Jei šios paslaugos reikalingos skubos tvarka, tai irgi kainuoja brangiau nei įprastai.
Svarbu paminėti ir tai, kad naujai dirbti pradedančiam trečiųjų šalių piliečiui privaloma atvykti į banką Lietuvoje, kad galėtų atsidaryti sąskaitą ir kortelę, nes be jų negalės vykti į komandiruotę užsienyje. Nuotoliniu būdu ne visi Lietuvos komerciniai bankai tokių paslaugų neteikia trečiųjų šalių piliečiams“, – sako V. Bučinskas.
Be to, kaip pastebi viceprezidentas, būna situaciją, kai net didmiesčių bankomatuose pritrūksta pinigų, o tai – dar vienas įrodymas, kad Lietuvoje nepasiruošta pilnai atsisakyti grynųjų pinigų.
