Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 215 tūkst. gyventojų.
Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, dalis mieste buvo 7,2 proc., kaime – 8,8 proc. Didelio materialinio nepritekliaus lygis mieste pernai, palyginti su 2019 m., sumažėjo 2,5, kaime – padidėjo 0,1 proc. punkto.
Didžiuosiuose miestuose 5,4 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, kituose miestuose – 10,2 proc.; 2019 m. – atitinkamai 7,3 ir 13,6 proc.
Pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai – 25–49 metų amžiaus asmenys.
Anot Statistikos departamento, namų ūkiai be vaikų su materialiniu nepritekliumi susidūrė dažniau nei šeimos su vaikais. Dažniausiai materialinis nepriteklius vargino vienus gyvenančius asmenis.
Materialinio nepritekliaus lygis 2020 m. vieno gyvenančio asmens namų ūkiuose siekė 30,8 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 4,1 proc. punkto; didelio materialinio nepritekliaus lygis siekė 13,7 proc. ir sumažėjo 2 proc. punktais.
Tarp namų ūkių su vaikais dažniausiai su dideliu materialiniu nepritekliumi susidūrė vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkiai. Didelio materialinio nepritekliaus lygis šiuose namų ūkiuose pernai buvo 22,1 proc., o per metus jis padidėjo 4,4 proc. punkto.
Namų ūkiuose, nurodžiusiuose, kad negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (350 eurų), praėjusiais metais gyveno 41,8 proc. gyventojų.
