Apskaičiuotų mokesčių pokyčiai parodo ir atliekų tvarkymo tendencijas, ir įpročius, kuriuos pakeitę, gyventojai galėtų sumažinti mokesčių dydį bei poveikį aplinkai.
Pasak VASA direktorės Justinos Prunskienės, lyginant su 2020-aisiais, šių metų rinkliavos už mišrių komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiavimo modelis nepasikeitė – ir toliau laikomasi principo „teršėjas moka“. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad šių metų mokesčiams tiesioginės įtakos turėjo faktinis pernai surinktų mišrių atliekų kiekis.
„Rinkliavos mokesčių pokytį rodo mokėjimo pranešimuose pateiktos korekcijos. Jei pernai gyventojas pridavė mišrių atliekų daugiau, nei buvo prognozuotas jų svoris, tai šįmet jam rinkliavos mokestis bus didesnis.
Gyventojai, kurie pernai atsakingai tvarkė savo atliekas, stengėsi jas rūšiuoti ir sumažino bendrą mišrių atliekų kiekį, šiais metais mokės šiek tiek mažesnius mokesčius už atliekų tvarkymą“, – sako J. Prunskienė.
Rinkliavos mokesčio dydis, lyginant su praėjusiais metais, gali skirtis ne tik privačių namų gyventojams, bet ir tiems, kurie naudojosi bendrais mišrių komunalinių atliekų konteineriais. Jei prie konteinerių buvo neleistinai paliktos stambių gabaritų atliekų sąvartos ir jos buvo sutvarkytos savivaldybės lėšomis, tai šios sąnaudos paskirstytos konteinerių aikštelei priskirtiems nekilnojamojo turto objektams po lygiai. Tokiais atvejais mokestis už mišrių atliekų tvarkymą gali padidėti vidutiniškai keliais eurais.
VASA direktorė pastebi, kad praėjusiais metais gyventojų vartojimo įpročiams ir bendram komunalinių atliekų kiekiui Vilniaus mieste reikšmingos įtakos galėjo turėti šalį prislėgusi koronaviruso pandemija bei karantinas.
Jo metu nemaža gyventojų dalis remontavosi savo būstus, atsinaujino interjerą, internetinėse parduotuvėse įsigijo nemažai buitinių prekių, kurių nemaža dalis pakuočių atidūrė mišrių atliekų konteineriuose arba prie jų.
Per praėjusius metus VASA kontrolieriai užfiksavo apie 9730 neteisėtų didelių gabaritų atliekų sąvartų – daugiausia daugiabučių namų kiemuose šiaurinėje ir vakarinėje miesto dalyse
Pasak VASA vadovės, net 21 proc. vilniečių išmestų atliekų, pernai patekusių į mišrių komunalinių atliekų srautą, sudarė antrinės žaliavos, pakuotės, didelių gabaritų ir kitos atliekos. Lyginant su 2019 metais, šis kiekis pernai išaugo 5 procentais.
„Praėjusiais metais apie penktadalį arba 38,4 tūkst. tonų atliekų gyventojai galėjo išmesti į rūšiuojamų pakuočių ir antrinių žaliavų konteinerius, priduoti specialiose didelių gabaritų aikštelėse ar kitose atliekų surinkimo vietose, kur daugeliu atveju jos yra priimamos be papildomo mokesčio.
Taip jie būtų gerokai sumažinę mišrių atliekų kiekį, o tuo pačiu ir mokesčius už jų tvarkymą“, – sako J. Prunskienė.
Jos teigimu, galima daryti išvadą, jog būtina didinti miestiečių sąmoningumą ir ugdyti pažangaus atliekų tvarkymo kultūrą.
„Skatindami gyventojus atsakingai tvarkyti savo atliekas, pabrėžiame, kad atliekų rūšiavimas ir tinkamas jų tvarkymas daro tiesioginę įtaką mišrių atliekų kiekiui, o tai lemia ir mokesčių už šių atliekų tvarkymą dydį, ir aplinkos taršos mažinimą.
Todėl šiais metais aktyviname ne tik atliekų tvarkymo kontrolę, bet ir bendradarbiavimą su miesto seniūnijomis bei miestiečių edukaciją. Manome, kad visuomenės švietime skatinant atliekų rūšiavimą, turi gerokai aktyviau dalyvauti gamintojų ir importuotojų organizacijos, kurios yra atsakingos už pakuočių bei antrinių žaliavų tvarkymą“, – teigia VASA direktorė.
Rinkliava už mišrias komunalines atliekas Vilniaus miesto gyventojams yra apskaičiuojama pagal dvinarę sistemą, kurią sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji.
Pastovioji dalis padengia mišrių atliekų infrastruktūros išlaikymo kaštus, kintamoji – šių atliekų surinkimo, transportavimo ir tvarkymo sąnaudas.
Į rinkliavą nėra įskaičiuojamos sąnaudos už išrūšiuotų pakuočių ir antrinių žaliavų, taip pat bešeimininkių (paliktų miškuose, laukuose ar kitose atvirose teritorijose) atliekų tvarkymą.
