„Operacijos, vykusios Lietuvoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje metu sulaikyti penki asmenys, visi jie yra Lietuvos piliečiai. Pirminiais duomenimis, padaryta žala siekia apie 1,5 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas.
Daugiau kaip 500 tūkst. eurų buvo įšaldyti Lietuvoje, dar daugiau kaip 700 tūkst. eurų buvo įšaldyta kitose šalyse.
Teisėsaugos duomenimis, vyriausias įtariamasis yra gimęs 1951 metais, jauniausias – 1978 metais. Du iš jų anksčiau yra buvę teisti Lietuvoje ir Švedijoje, tačiau nebuvo siejami su organizuotu nusikalstamumu.
Pasak S. Gago, nuo sukčių nukentėjo Vokietijos piliečiai, akademinės bendruomenės nariai, ieškoję kur investuoti pinigus. Patys įtariamieji aktyviai neieškojo aukų ir jų neįkalbinėjo.
„Turime 38 nukentėjusiuosius, jų gali būti ir daugiau. Patys asmenys ieškojo, kaip investuoti, kad uždirbtų pinigų. Suradę informaciją apie indėlinę platformą, patys kreipėsi, patys siuntė prašymus, buvo aktyvūs ir pervedinėjo pinigus“, – pasakojo policijos atstovas.
Tarptautinė operacija vyko kovo 4-12 dienomis.
Ikiteisminis tyrimas Vilniaus apskr. vyriausiajame policijos komisariate, koordinuojant Lietuvos kriminalinės policijos biurui ir kontroliuojant Vilniaus apygardos prokuratūrai, buvo pradėtas gavus vieno iš Lietuvoje veikiančių bankų pranešimą dėl galimai nusikalstamos veikos, banko darbuotojams identifikavus stambias finansines operacijas, kurių schemoje galimai dalyvavo trys Lietuvoje registruotos uždarosios akcinės bendrovės.
Per itin trumpą laikotarpį, nuo 2021 m. vasario mėnesio 24 d., atlikę nemažai ikiteisminio tyrimo veiksmų, pareigūnai išaiškino sukčiavimo schemos veiklos principus ir mechanizmą.
Realizuota sukčiavimo schema nauja, išmani ir itin pelninga.
Nustatyta, kad taikyta sukčiavimo schema yra nauja mutavusi investicinio sukčiavimo forma – indėlinis sukčiavimas, kurio esminis tikslas „užmigdyti“ klientų budrumą nuo pusės iki trejų metų, taip suteikiant galimybę dingti ne tik nusikalstamos veikos pėdsakams bet ir patiems organizatoriams.
Sukčiavimo schemos unikalumas pasireiškė ir tuo, kad ji buvo nukreipta į siaurą tikslinę asmenų grupę – Vokietijos akademinės bendruomenės narius (profesorius, mokslo daktarus ir kt.).
Tyrimo metu nustatyta, kad minėti akademinės bendruomenės nariai internete ieškojo platformų, kuriose galėtų padėti ir saugiai laikyti savo gyvenimo santaupas. Asmenys buvo suinteresuoti savo lėšas laikyti užsienyje esančiose internetinėse indėlio padėjimo platformose. Aptikę juos sudominusį pasiūlymą asmenys patys inicijuodavo indėlio padėjimą užpildydavo paraiškas, jas pateikdavo el. paštu ir gaudavo atsakymus su pasiūlymais ir informacija apie jiems atidaromas individualias sąskaitas, į kurias jie turėjo pervesti pasirinktą indėlio sumą.
Nurodytos sąskaitos, kurios neva priklausė indėlininkams, iš tiesų priklausydavo aukščiau minėtoms Lietuvos įmonėms.
Investicinių paslaugų sutartis indėlininkai sudarydavo su Jungtinėje Karalystėje veikiančia įmone, kuriai vadovavo Švedijos pilietis, įtariama, turintis ryšių su organizuotu nusikalstamumu. Beveik visas gautas lėšas įmonės pervesdavo Graikijos, Vengrijos, Turkijos, Airijos ir Ispanijos bendrovėms, o dalis gautų lėšų buvo išgryninta Švedijoje esančiuose bankomatuose.
Siekiant užkardyti vykdomą nusikalstamą veiką, sulaikyti įtariamuosius ir nusikalstamos veikos organizatorius, Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato specializuoto padalinio pareigūnų ir Vilniaus apygardos prokuratūroje sudarytos prokurorų grupės iniciatyva buvo pradėtas glaudus bendradarbiavimas su Vokietijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijomis, koordinuojant Europolo ir Eurojusto pareigūnams.
Operacijos „Octopus“ metu Lietuvos teritorijoje buvo sulaikyti keturi organizuotos grupės nariai. Dar vienas asmuo glaudaus ir koordinuoto bendradarbiavimo tarp Lietuvos, Europolo ir Eurojusto dėka buvo sulaikytas Švedijoje. Jam išduotas Europos arešto orderis.
Visiems Lietuvoje ir Švedijoje sulaikytiems organizuotos grupės nariams buvo paskirtos pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimai. Jiems gresia iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Įtariamųjų ratas gali plėstis.
Šios operacijos metu Lietuvoje ir užsienyje atliktos 26 kratos, jų metu išimta tyrimui reikšminga informacija (elektroniniai susirašinėjimai, galimai klastotos sutartys ir kt.).
Pareigūnų veiksmai lėmė, kad Lietuvoje daugiau nei 500 tūkst. eurų vertės įskaitymai iš privačių asmenų sąskaitų buvo laiku įšaldyti ir sukčiai neturėjo galimybės jais pasinaudoti ar pervesti jų į kitas sąskaitas. Daugiau nei 700 tūkst. eurų suma buvo rasta Graikijoje, Vengrijoje, Ispanijoje esančiose sąskaitose, pinigai buvo įšaldyti ir išsiųsti dokumentai dėl šių pinigų sugrąžinimo.
