Beveik 16 metų vairuojant vilnietė Olga išbandyti save kaip vairavimo instruktorę nusprendė prieš šešerius metus. Moteris prisimena, kad iš pradžių darbdavys neskubėjo patikėti naujoke – net mokytis teko ilgiau nei kolegoms vyrams.
„Mane ir pavadino metų avantiūra. Ir labai skeptiškai žiūrėjo, ir ilgą laiką nenorėjo pasirašyti darbo sutarties“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.
Nors situacija, anot Olgos keičiasi, replikų iš aplinkinių sulaukianti iki šiol: „Teko girdėti: „Žiūrėk, žiūrėk, blondinė instruktorė“, ir dar visokiausių“.
Moteris sako, kad dabar bent jau nebejaučia nelygybės dėl mokamo atlygio. Ji dirba dviejose mokyklose. Vienoje jų – tiek pat moterų ir vyrų. Anot pašnekovės, visi gauna atlygį pagal išdirbtą laiką, pagal patirtį. „Kalbant apie mano ankstesnes darbovietes, taip, jautėsi toks momentas“, – neslėpė Olga.
Panevėžyje esančioje „Lietkabelio“ gamykloje dirbančių moterų ir vyrų skaičius panašus.
„Visi dirba gerai. Kiek uždirba, priklauso nuo to, kaip dirba, ką dirba, priklauso nuo išsilavinimo, nuo tam tikrų žinių, kompiuterinio raštingumo, užsienio kalbų mokėjimo. O gamyboje daugiausia taikome vienetinį darbo apmokėjimą: tai yra laiko normos kiekvienam gaminiui. Kas padaro daugiau, tas uždirba daugiau“, – aiškino „Lietkabelio“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas.
Šiuo metu Lietuvos moterų užimtumas – beveik kaip Švedijoje, vienas geriausių Europoje, o skirtumas tarp vyrų ir moterų atlyginimų – mažesnis nei ES vidurkis, apie 12 procentų. Tačiau yra sričių, kur situacija daug blogesnė – atlyginimų atotrūkis siekia ir 40 procentų.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė teigia, kad Lietuvoje nėra nė vienos profesinės srities, kur moterų atlyginimai būtų aukštesni negu vyrų, net ten, kur jos sudaro absoliučią daugumą, tarkime, gydytojai, mokytojai. Dar daugiau: M.Jankauskaitė atkreipia dėmesį, kad medicinos srityje atlyginimų atotrūkis – vienas ryškesnių.
„Ekspertai laikosi nuomonės, kad egzistuoja ir toks veiksnys, jog tiesiog moterims mokama mažiau dėl egzistuojančių lyčių stereotipų, neva jos nėra šeimos maitintojos, jų atlyginimas yra tiktai papildomas atlyginimas“, – pastebėjo M.Jankauskaitė.
Siekiant mažinti algų atotrūkį tarp vyrų ir moterų nuspręsta viešinti duomenis apie darbo užmokesčio vidurkius pagal lytį. Jie bus viešai prieinami „Sodros“ portale.
Kaip aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Vita Baliukevičienė, sprendimas viešinti darbo užmokesti pagal lytis atsirado dėl vis dar egzistuojančio pakankamai nemažo darbo užmokesčio skirtumo tarp vyrų ir moterų. Ji svarstė, kad taip ir pačios įmonės labiau atkreips dėmesį – gali būti, kad darbdaviai net nežino, jog egzistuoja toks skirtumas.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas sako nematantis tokio sprendimo nei prasmės, nei naudos.
„Kodėl tik vyrai, moterys? Kodėl tada spalvoti, balti, juodi, geltoni kiek uždirba? Gal tada reikia pagal ūgį, pagal svorį skirti? Nes sako, kad žmonės, kurie turi antsvorį, sukuria mažesnę vertę – jiems sunku judėti, jie mėgsta pamiegoti – galima taip sakyti šaržuojant“, – komentavo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Lygių galimybių ekspertė sako, kad viešai skelbiami duomenys atskleis realią situaciją Lietuvos įmonėse.
„Turint tokią statistiką visą laiką atsiranda galimybė pabaksnoti nosimi į miltus ir pasakyti: „Žiūrėkit, pas jus visiška netvarka, imkitės priemonių“. Iš principo, manau, geras įrankis, nes viešumas visada padeda dorotis su problemomis“, – teigė M.Jankauskaitė.
„Na gerai: pradedame skelbti, pamatome, kad vienose verslo srityse moterys uždirba daugiau, kitose – vyrai. Kas toliau? Ką turime daryti? Ar tada visur suvienodinti kaip ir Europos Komisija norėjo suvienodinti minimalius mėnesinius atlyginimus ir suprato, kad braunasi į sritį, kurios neįmanoma iš esmės subalansuoti?“, – klausė D.Arlauskas.
Lygių galimybių ekspertai atkreipia dėmesį, kad moterims Lietuvoje tenka neproporcingai daug neapmokamos darbo naštos, tai yra vaikų, kitų šeimos narių priežiūra. Jos laikinai iškrenta iš darbo rinkos ir tai daro poveikį jų atlyginimo dydžiui.
