Kiekvienas didelis laimėjimas paskatina pirkti bilietus
Pandemija palietė ir loterijų verslą. Šiai rinkai 2020 m. buvo gana sudėtingi, tad užsibrėžtų metinių tikslų pasiekti nepavyko.
„Metus būtų galima palyginti su amerikietiškais kalneliais, kupinais pakilimų ir nuosmukių. Dėl pandemijos sumažėjus lankytojų srautams prekybos centruose, sumažėjo ir loterijos populiarumas, nes tai – impulsinio pirkimo prekė.
Kita vertus – nemažai žaidėjų atrado bilietų pirkimą internetu“, – sakė loterijų bendrovės „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Muraška.
Jo teigimu, kiekvienas didesnis laimėjimas paskatina žmones pirkti daugiau loterijos bilietų, ne išimtis buvo ir neseniai plačiai nuskambėjęs vilniečio „Vikinglotto“ loterijoje laimėtas didelis prizas – net 13 mln. eurų.
„Dėl šio rekordinio laimėjimo lietuviai pajuto ir įsitikino, kad milijonai – pasiekiami ranka.
Dabar mūsų darbuotojai, dirbantys su bilietų pardavimu, sulaukia daug klausimų apie „Vikinglotto“. Žmonės, kurie net nėra iki šiol dalyvavę loterijoje, teiraujasi apie žaidimo galimybes ir perka loterijos bilietus“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo A.Muraška.
Lietuviai yra protingi, tik mitai sklando viešoje erdvėje
Apie milijoninius lietuvių laimėjimus išgirstama ne taip ir dažnai. Tačiau, A.Muraškos teigimu, lietuviai tikrai nėra mažiau sėkmingi, tiesiog perka mažiau bilietų.
„Šiuo atveju galima paminėti tikimybių teoriją. Didesnį šansą laimėti didesnį kiekį prizų turi tie žaidėjai, kurie įsigyja daugiau bilietų.
O tarptautinių loterijų „Vikinglotto“ ir „Eurojackpot“ žaidėjai kitose šalyse tikrai nuperka daugiau loterijos bilietų, tačiau sėkmė loterijoje yra visiškai atsitiktinė“, – paaiškino jis.
Loterijų organizatoriai laimėtojams visada siūlo psichologų ir finansų ekspertų paslaugas, tačiau, pasirodo, lietuviams specialistų pagalbos neprireikia.
„Mūsų 28 metų darbo praktika rodo, kad absoliuti dauguma laimėtojų sėkmingai susitvarko su prizais. Dideli pinigai gali reikšmingai pakeisti žmogaus gyvenimą, tačiau lietuviai yra praktiški žmonės, galvos nepameta ir pinigus skiria įprastiems tikslams – susitvarko buitį, keliauja, sumoka už vaikų mokslą ar investuoja“, – išvardijo A.Muraška.
Anot jo, žinomi tik keli atvejai, kai laimėtojams sunkiai sekėsi susidoroti su užklupusiomis emocijomis po laimėjimo ir protingai leisti laimėtus pinigus. Tokios istorijos dažniausiai nuskamba viešai, tad susidaro įspūdis ir susikuria mitas, jog toks laimėtojų likimas yra dažnas.
Gavus tiek daug pinigų, pamesti protą lengva
Asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė portalui lrytas.lt pabrėžė, kad laimėti didžiuliai pinigai į sąskaitą greitai nepatenka, o dalį jų reikia atseikėti ir mokesčiams.
Visgi, kaip patarė ji, laimėtojams pirmiausia būtina susidėlioti aiškų planą, kur tie pinigai bus leidžiami, ypač laimėjus tokią didelę sumą, kokią laimėjo vilnietis – 13 mln. eurų.
„Reikėtų sugalvoti, kokie yra šitų pinigų tikslai. Pavyzdžiui, dalis gali būti skirta įsiskolinimams padengti, dalį galima investuoti į savo gerovę – pagerinti būstą, buitį.
Be abejo, tokie pinigai turėtų užtikrinti likusį patogų gyvenimą, tad labai svarbu tinkamai pasirinkti priemones ir atsakingai nuspręsti, kur tuos pinigus padėti, kad jie atliktų pagrindinį tikslą – padėtų išsilaikyti praktiškai iki gyvenimo pabaigos“, – patarė ekspertė.
Jos įsitikinimu, žmonės su tokiomis didelėmis pinigų sumomis nėra pajėgūs susitvarkyti patys, todėl ji rekomenduoja kiekvienam pasinaudoti specialistų patarimais.
„Tokie pinigai gali susukti galvą, tikrai galima pamesti protą, padaryti įvairiausių spontaniškų ir neteisingų sprendimų, ką nors įsigyjant, nusiperkant, ką nors žadant kitiems žmonėms, norint įtikti.
Dažnai laimi tie, kurie neturi labai gerų finansų valdymo įgūdžių, todėl geriau net nusisamdyti kokį advokatą, žmogų, kuris galėtų profesionaliai patarti, kaip paskirstyti pinigus, kad jie užtikrintų ilgalaikę gerovę.
Kaip įdarbinti pinigus ir kur juos padėti, yra ne mėnesių ir ne metų planas. Būtina išsikelti per penkerius metus nuspręsti, kur padėti tuos pinigus. Dabar jie gali būti indėliuose, nereikia niekur pulti, skubėti ir per savaitę ar per dieną visko nuspręsti“, – kalbėjo O.Bložienė.
Bus vilionių investuoti, bet ar jos geros?
Dėl investavimo finansų ekspertė įspėja – tai skirta ne kiekvienam.
„Dalis pinigų turi būti likvidžiose priemonėse – indėlyje ar kur nors kitur, dalis turi būti investuota. Bet pagalvokime, o koks žmogus laimėjo? Jeigu jis netoleruoja rizikos ir dabar pasineria su tokiomis milžiniškomis sumomis į akcijas ar vertybinius popierius nieko nesuprasdamas, gali smarkiai nudegti.
Jei jis nori investuoti į verslus, turi suprasti, ką daro. Yra labai rizikinga pradėti daryti kažkokį nesuprantamą verslą tik dėl to, kad pinigų maišas nukrito ant galvos. Tie pinigai tada gali būti labai greitai išleisti.
Bet, jeigu žmogus turi savo verslą, kuris yra perspektyvus, be abejo, galima į jį investuoti, jį plėsti, auginti. Bet jei investavimas yra tik dėl to, kad kažkas pasiūlė investuoti į kažkokį verslą, nes kažkas pasakė, kad ten labai gerai, to nereikia daryti. Bus tų pagundų ir vilionių investuoti, bet reikia galvoti apie tokių verslų ateitį ir likvidumą“, – pabrėžė O.Bložienė.
Be abejo, turint tiek pinigų, nebereikia sukti galvos, kur važiuoti atostogauti, galima nusipirkti savo svajonių namą ir ten gyventi. Taip pat kai kurie laimėtojai gali pasirinkti ir nebedirbti.
„Labai svarbu ne tik tai, ką žmogus darys su tais pinigais, bet ir ką pats veiks tuo metu, kai nebereikės dirbti ar galbūt nebenorės dirbti, nes, pavyzdžiui, dirbo nemėgstamą darbą. Reikia tada pagalvoti, kaip užpildyti savo gyvenimą, nes pinigais jis jau užsipildė.
Kuo užpildyti? Interesais, pomėgiais, mokslais, kažkokia veikla... Jeigu apie tai žmogus negalvos, o tik galvos, kur tuos pinigus išleisti, man atrodo, pinigai išsileis tris kartus greičiau“, – pasidalijo mintimis ekspertė.
O.Bložienė taip ragina nusiteikti tam, kad tik aplinkiniams sužinojus apie laimėjimą, atsiras daug naujų draugų.
„Be abejo, sveikintina kažkokią pinigų dalį skirti labdarai, paremti kokią nors organizaciją.
Tačiau reikia iš karto pasiruošti tam, kad tikrai atsiras daug prašančiųjų pagalbos, paskolinti, paramos. Nereikia pasitikėti visais atsiradusiais draugais ir giminaičiais, kurių gyvenime žmogus nėra matęs, o tokių atsiras visa eilė“, – konstatavo ji.
