Svarbu atkreipti dėmesį, jog tam tikros, nors ir iš pirmo žvilgsnio smulkios bei netyčia padarytos, klaidos gali sukelti nemalonias pasekmes arba, blogiausiu atveju, baigtis teistumu.
Vadovaujančias pareigas užimantys asmenys kasdienėje savo veikloje prisiima didelę atsakomybę už įvairius įmonėje vykstančius procesus.
Juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai taip pat preziumuoja pareigą gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas arba netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Vertinant teismo priimamus sprendimus, žemiau yra pateikiamos dažnos klaidos, dėl kurių asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Dokumentų klastojimas
Viena iš dažniausių vadovų klaidų yra nežymūs dokumentų pataisymai, kaip, pvz., dokumentų sudarymas arba pasirašymas atgaline data, dokumentų turinio pakeitimai.
Šios korekcijos gali būti laikomos dokumentų klastojimu – nusikaltimu, numatytu baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnyje.
Dokumentų rekvizitai ir turinys turi atitikti faktinę situaciją tokių dokumentų surašymo ir pasirašymo metu. Kitu atveju, gali kilti įtarimų dėl tikrųjų dokumentų sudarymo tikslų, dokumentuose įtvirtintų sandorių ar finansinių operacijų realumo.
Kita klaida, galinti užtraukti baudžiamąją atsakomybę, yra neteisingų duomenų pateikimas įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui arba duomenų apie įvykusias operacijas nepateikimas (BK 222 straipsnis – apgaulingas apskaitos tvarkymas).
Buhalterinė apskaita
Nepaisant fakto, jog už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako buhalteris, įmonės vadovas yra atsakingas už teisingos, tikslios ir išsamios informacijos apie ūkinius įvykius bei operacijas pateikimą laiku.
Jei pagal vadovo pateiktus dokumentus, buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos netikros ar neįvykusios operacijos arba vadovas apskaitą tvarkančiam asmeniui sąmoningai nepateikia visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis gali būti pripažintas atsakingu už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, veikęs per jo nusikalstamų ketinimų nežinojusį buhalterį.
Kadangi už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą atsako įmonės vadovas, jo nurodymai buhalteriui ar kitiems atsakingiems įmonės darbuotojams dėl ūkinių finansinių operacijų nefiksavimo, dvigubos buhalterinės apskaitos ir kt., gali būti vertinami kaip apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo veiksmai.
Dar viena įmonės vadovo atsakomybė – apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimas, todėl nenustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka taip pat gali lemti įmonės vadovo baudžiamąją atsakomybę (BK 223 straipsnis – aplaidus apskaitos tvarkymas).
Dokumentų praradimas, vadovui esant atsakingam už jų išsaugojimą, savaime dar nereiškia jo kaltės dėl nusikalstamos veikos, nurodytos minėtame straipsnyje, padarymo.
Esminę reikšmę turi tai, ar įmonės vadovas sudarė tinkamas sąlygas saugoti apskaitos dokumentus ir ėmėsi visų priemonių užtikrinti įmonės dokumentų išsaugojimą. Jei įmonės vadovas nesiėmė veiksmų, kad dokumentų praradimo ar kitokio netekimo būtų išvengta, vadovas gali būti pripažintas atsakingu, net esant situacijai, kai buhalterinės apskaitos dokumentai prarandami dėl trečiųjų asmenų veiksmų, pvz., vagystės.
Įmonės lėšų naudojimas savo naudai
Baudžiamosios teisės draudžiamu veiksmu gali būti laikomas net ir mokios įmonės turto naudojimas dalyvio naudai. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad žala daroma „sau pačiam“, ypač jei įmonėje yra vienas dalyvis, teisės požiūriu tokie veiksmai gali būti pripažinti įmonės turto pasisavinimu ar iššvaistymu.
Itin dažnai teismų praktikoje pasitaiko atvejai, kai keliamas klausimas dėl uždarosios akcinės bendrovės turto pasisavinimo ar iššvaistymo. Uždaroji akcinė bendrovė yra savarankiškas, nuo juridinio asmens dalyvio – akcininko – atskiras civilinių teisinių santykių subjektas, kurio turtas jos akcijų savininkams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Akcininkas turi teisę į juridinio asmens turtą, tačiau atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, paversti jį savu (išskyrus dividendus bei kitas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytas lėšas) jis gali tik įstatymo numatytu būdu – likviduodamas bendrovę ir atsiskaitęs su kreditoriais.
Nors įmonės vadovo žodis dažnu atveju yra lemiamas, jo teiginiai apie bendrovės lėšų ar kito turto panaudojimą bendrovės reikmėms, nesant jokių tai patvirtinančių dokumentų, nėra laikomi pakankamu pagrindu paneigti įtarimus dėl galimo bendrovės lėšų pasisavinimo ar iššvaistymo ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Atsakomybė – vadovo rankose
Net ir formaliai atliekamos vadovo funkcijos neatleidžia nuo atsakomybės. Jei įmonės vadovas tik formaliai atlieka vadovo funkcijas, o faktiškai įmonei vadovauja dalyvis ar kitas asmuo, tai neatleidžia jo nuo atsakomybės.
Tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima daugybę su įmonės valdymu susijusių pareigų nustatytų Civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme, kitų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose.
Tai, kad vadovas nesidomi įmonės veikla, vienasmeniškai nepriima sprendimų ar sprendimus priima vykdydamas jam duotus nurodymus, savaime neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Atsakomybė už netinkamus ar neteisėtus verslo sprendimus ar kitus pažeidimus gali būti taikoma tiek formaliai paskirtam, tiek faktiniam įmonės vadovui.
Svarbu pabrėžti, jog nors šios klaidos praktikoje pasitaiko gana dažnai, kiekvieną situaciją įvertinti reikia individualiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant baudžiamosios atsakomybės taikymo įmonės vadovui pagrįstumą, yra pabrėžta, kad teisinė sistema turi užtikrinti, jog asmenys nebijotų eiti vadovo pareigų dėl pernelyg griežtų atsakomybės standartų, taikomų galimų klaidų atžvilgiu. Įmonės vadovams turi būti užtikrinta teisė priimti rizikingus verslo sprendimus, o teisėsaugos institucijos neturėtų nepagrįstai kištis į vadovų veiklą.
Prieš taikant įmonės vadovui baudžiamąją atsakomybę už netinkamą vadovavimo įmonei veiklą ar neteisėtą įmonės turto panaudojimą, teisėsaugos pareigūnai turi įsitikinti, kad įmonės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas.
Indrė Kupcikevičiūtė yra „WALLESS“ vyresnioji teisininkė, baudžiamosios teisės ekspertė
