2021 metais Kauno miesto biudžetas turėtų siekti 390,4 mln. eurų – tai net 15 mln. eurų daugiau, negu buvo planuota pernai.
Finansininkų skaičiavimais, biudžetas šiemet gaus 343,4 mln. eurų pajamų. 2020-ųjų biudžete liko 32,5 mln. eurų nepanaudotų lėšų, o 14,4 mln. eurų miestas ketina skolintis.
Dar prieš svarstant biudžetą Kauno taryboje miesto meras Visvaldas Matijošaitis pareiškė, kad planuojant išlaidas jos buvo mažinamos visur, kur tik įmanoma.
Kol kas niekas tiksliai negali pasakyti, kokią įtaką ekonominei veiklai ir biudžeto pajamoms turės karantinas, mat jo trukmės neįmanoma nuspėti.
Švietimui – beveik pusė lėšų
2021 metų savivaldybės biudžete tradiciškai storiausią jo riekę numatyta skirti švietimui – 182,7 mln. eurų (46,8 proc. biudžeto apimties).
Smagiausia žinia šio sektoriaus darbuotojams – 7,3 proc. padidintas darbo užmokesčio fondas.
Miesto infrastruktūros ir tvarkymo asignavimai biudžeto projekte sudaro 14,9 proc. – jie siekia 18,7 mln. eurų ir yra net 24,4 proc. mažesni, negu planuota 2020 metų pradžioje.
Šiai sričiai numatytų lėšų sumažėjimas aiškinamas aplinkybe, kad dalį svarbių projektų miestas jau užbaigė, – tai naujų viešojo transporto priemonių įsigijimas, kelių didelių gatvių rekonstrukcijos pabaiga.
Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbų pabaigai šiemet numatyta 1,4 mln. eurų, Miesto sodo skvero su prieigomis rekonstrukcijai – 3 mln. eurų, pėsčiųjų tilto per Nemuno upę nuo Aleksoto iki salos ir nuo salos iki Karaliaus Mindaugo prospekto statybai – 1, 4 mln. eurų, daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės K.Donelaičio gatvėje statybai – 500 tūkst. eurų, gatvių apšvietimo modernizavimui – 2 mln. eurų.
Miesto valdžia pasiryžusi dosniai remti sportą – šiai veiklai turėtų atitekti 45,6 mln. eurų (11,7 proc. viso biudžeto). Didžioji dalis lėšų bus skirta infrastruktūrai įrengti arba gerinti.
Didėja lėšų dalis, skirta socialinei ir sveikatos apsaugai. Jai atiteks dešimtadalis biudžeto lėšų (38 mln. eurų) – tai net 15,7 mln. eurų daugiau negu pernai.
Statys saulės elektrines
Tarp trijų didžiausių šiemet vykdomų projektų – Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio komplekso atnaujinimas. Jis apima S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, Halę, Ąžuolyno parką, Sporto gatvę, Lengvosios atletikos maniežą.
Bendra šiems objektams 2021 metais planuojama išleisti suma yra 31,86 mln. eurų, iš jų 19,28 mln. eurų – savivaldybės lėšos.
Kitas reikšmingas plėtros centras – Nemuno salos kompleksas. Jis apima statomą baseiną, mokslo centrą „Mokslo sala“, tiltą, salos teritorijos sutvarkymą. Bendra šiems objektams 2021 metais planuojama išleisti suma yra 31,01 mln. eurų, iš jų 21,99 mln. – savivaldybės lėšos.
Trečias svarbus projektas – dar negirdėtas. Kauno savivaldybė pasišovė 2021 metais ant visuomeninės paskirties pastatų įrengti net 73 saulės fotovoltines elektrines.
Įgyvendinus projektą bus sumažintos išlaidos elektros energijai, taip prisidedant prie švaresnės aplinkos kūrimo. Bendra saulės fotovoltinių elektrinių galia – daugiau kaip 5 MW.
Šiam projektui 2021-aisiais reikės 5,5 mln. eurų, iš jų 2,43 mln. eurų – savivaldybės investicijos.
Skolinsis solidžią sumą
Pritarus Kauno miesto tarybai taip pat numatyta imti ilgalaikę 14,4 mln. eurų paskolą, kuri bus panaudota investicijų projektams 2021–2023 metais. Tai didžiausia galima paskolos suma, kurią įstatymai leidžia pasiskolinti Kauno savivaldybei.
Skolintomis lėšomis šiemet planuojama iš dalies finansuoti tris jau vykdomus projektus – S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukciją, baseino statybą Nemuno saloje ir Miesto sodo skvero bei prieigų rekonstrukciją.
Preliminari pastarojo projekto vertė – 3,34 mln. eurų, darbus numatyta baigti dar šiemet.
Įstatymai numato, kad 2021 metais Kauno miesto savivaldybės skola negali viršyti 120,07 mln. eurų. 2020 metų gruodžio 31 dieną ilgalaikė skola sudarė 55,81 mln. eurų.
Pagal pasirašytas ilgalaikes paskolų sutartis šiemet reikės grąžinti 7,673 mln. eurų paskolų.
