Pandemijos smūgį išgyvenantys barai, restoranai ir klubai šeštadienio popietę pakvietė savo darbuotojus bei klientus į palaikymo akciją. Jie nori atkreipti valdžios dėmesį į maitinimo įstaigų uždarymą karantino metu.

„Nuotaikos puikios. Esu prie barų geležinkelio stotyje, čia susirinkusių žmonių nėra labai daug, bet šnekamės, linksminamės. Atvažiavo policija, visus tikrina, ar laikosi taisyklių, tačiau jokių problemų nėra“, – portalui lrytas.lt pasakojo Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka.

Anot jo, miesto centre žmonių gerokai daugiau. Dalyvauti akcijoje visoje Lietuvoje užsiregistravo pusantro tūkstančio žmonių, o barų – 100.

„Mūsų tikslas – vieni kitus morališkai paremti ir atkreipti dėmesį, kad mums labai sunku išgyventi, nes vėluoja ekonominė pagalba. Prašome, kad pagaliau iki galo įsigaliotų pirmas pagalbos paketas. Laukiame antro, kuris dar neįsigaliojęs.

Pinigų nėra, smulkioms įmonėms labai sunku, nes neturi pinigų ir negali dirbti. Kadangi barai gali būti atidaryti paskutiniai, bandome pasakyti, kad ekonominių priemonių mums gali užtekti tik iki balandžio 1 d. O jeigu planuojama mus laikyti uždarytus ilgiau, prašome iš anksto paruošti trečiąjį paketą“, – portalui lrytas.lt kalbėjo R.Pranka.

R.Pranka BNS teigė, kad jau kelis mėnesius vėl negalintys dirbti barai nori priminti apie save simboliniu gestu – 15 minučių saugiai pastovėti prie uždarytų įstaigų durų.

„Akcija vyks praktiškai visoje Lietuvoje, miestų labai daug: nuo Vilniaus iki Klaipėdos, Marijampolė, Šilutė, netgi Skuodas. Tiesiog čia akcija, kad vienas kitą palaikytume ir palaikytų mūsų klientai, kad mes jau laukiame, kada mums leis dirbti, nes jau yra labai sunku mums visiems“, – komentavo R.Pranka.

Vienas iš akcijos organizatorių, Vilniaus naktinio aljanso vadovas Markas Adamas Haroldas teigė, jog barus ir kitas viešojo maitinimo, pasilinksminimo vietas uždarius dėl visuomenės saugumo, visuomenė turėtų prisidėti prie jų išsilaikymo.

„Mums priklauso kompensacijos, esame priversti užsidaryti. Kadangi tai yra visuomenės sveikatos priemonė, mūsų nuomone, visuomenė turi prisidėti prie tos priemonės įgyvendinimo. Ta parama vėluoja, jau keturi mėnesiai be subsidijų paketų, mes jų nematome“, – žurnalistams per paramos akciją sakė M.A.Haroldas.

Akcijos metu barų darbuotojai bei klientai penkiolika minučių susirinko lauke prie savo darboviečių ar mėgstamų pasibuvimo vietų.

Populiaraus sostinės baro „Piano Man“ valdytojos įmonės „BrandFood“ vadovas Saulius Galdikas teigė, kad verslo būklė vis prastėja, darbuotojai yra prastovose, dalis išėjo iš darbo dėl nežinomybės.

„Kiekvieną mėnesį pinigų vis mažėja, tampam priklausomi nuo patalpų savininkų, jų pozicijos, nes ne visi tiesiog nori nuomininkų, kurie negali net veiklos vykdyti“, – žurnalistams sakė S.Galdikas.

„Mūsų situacija tokia, kad mes negalime pretenduoti į paramą, nes mes turim daugiau nei vieną barą, daugiau nei vieną įmonę. Deja, bet šiai dienai nėra net galimybių paraiškos užpildyti, nes jos neparuoštos, tenka laukti“, – teigė S.Galdikas.

Pasak R.Prankos, šią savaitę barai jau aptarė suvaržymus su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovais. Jis teigė išgirdęs Vyriausybės supratimą bei palaikymą.

„Mes ilgai uždaryti. Patys pirmi uždaryti, visada – paskutiniai atidaryti. Turime pasiūlymus, norime atkreipti dėmesį labiau į mūsų pasiūlymus ir į mus, labiau žiūrėti, ko mums reikia ir kaip mes galime dirbti, o ne demonizuoti mus, kad mes ten esame pandemijos kažkokie židiniai ir mums negalima dirbti“, – kalbėjo R. Pranka.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija portalui lrytas.lt pateikė savo poziciją dėl barų piketo. „Šiuo metu nuo COVID-19 sukeltų suvaržymų nukentėjusiam verslui jau išdalinta 29 mln. eurų valstybės pagalbos. Maitinimo sektoriaus įmonės yra vienos iš tų, kurioms pagalbos skirta daugiausiai – 1247 įmonė yra gavus 3,7 mln. eurų subsidijų.

Iki šiol pagalbos prašymus galėjo pildyti tik savarankiškos įmonės, nuo kitos savaitės vidurio Valstybinėje mokesčių inspekcijoje tai galės daryti ir susijusios įmonės – tai yra aktualu barams, kadangi dauguma jų turi kelis savininkus. Tai reiškia, kad valstybės pagalbos artimiausiu metu sulauks dar daugiau maitinimo verslų.

Taip pat šiuo metu su Europos Komisija jau derinamas antrasis subsidijų verslui paketas, kuris leis labiausiai nukentėjusiems verslams, tarp jų ir barams, kavinėms, restoranams, išdalinti 70 mln. eurų valstybės pagalbos.

Tikimės, kad tai padės labiausiai nukentėjusiems verslams pasidengti nuomos išlaidas, komunalinius mokesčius bei kitas pastoviąsias išlaidas. Iš viso Ekonomikos ir inovacijų ministerija karantino paveiktam verslui skirs solidžią sumą – 330 mln. eurų“, – rašoma ministerijos atsiųstame pranešime.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis BNS teigė, kad ketvirtadienį susitikime, kuriame dalyvavo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai, iš tiesų kalbėta apie verslui kylančius klausimus, pavyzdžiui, dėl mokesčių atidėjimo, prastovų.

V.Jurgutis teigė suprantantis sektoriaus nuogąstavimus, bet pabrėžė, jog ministerija deda visas pastangas pagalbai suteikti.

„Kiekvienas dirba savo darbą, tai aš sau keliu uždavinius, kad Vyriausybė galėtų kuo greičiau padėti verslui ir tam dirbame neskaičiuodami valandų. Lygiai taip pat suprantu verslus, kuriems šiuo metu sunku ir būtent dėl to norime jiems padėti“, – sakė V.Jurgutis.

Viceministras pakvietė verslą naudotis jau esamomis pagalbos priemonėmis.

„Tai, ką daro Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tai rūpinasi verslo pagalba. Šiuo metu veikia pagalbos priemonė, pagal kurią, jeigu pasižiūrėtume į maitinimo sektorių, tai 1247 įmonės yra gavusios pagalbos už 3,7 mln. eurų subsidijomis – čia iki ketvirtadienio“, – sakė V.Jurgutis.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė ir labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms įmonėms skirti 70 mln. eurų subsidijų – pagal patvirtintą koncepciją ši parama bus skirta daugiausia maitinimo, apgyvendinimo, turizmo, laisvalaikio bei pramogų įmonėms. Paramą reikės suderinti su Europos Komisija.

Viceministro teigimu, yra ir kitų priemonių, pavyzdžiui, leidžiančių verslui papildomai skolintis.

„Ir kitas dalykas, kuris yra lygiai taip pat svarbu, tai tas atsidarymo momentas: Vyriausybė nuolat diskutuoja ir turi tą pasitvirtintą išėjimo strategiją ir nuolatos ją peržiūri, ir kokiomis sąlygomis galės dirbti atsidarę – tai vėlgi, kas labai svarbu, kad tas atsidarymas irgi būtų savalaikis, kad jis nebūtų ne tik per ankstyvas, bet nebūtų ir per vėlyvas“, – kalbėjo viceministras.

Lietuvoje antrasis karantinas dėl koronaviruso pandemijos paskelbtas pernai lapkričio 7 dieną, nuo gruodžio vidurio jo režimas sugriežtintas, o sausio pabaigoje karantinas ir judėjimo ribojimai pratęsti iki kovo pradžios.

Karantino metu draudžiama restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų, lošimo namų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus kai maisto paslauga teikiama išsinešimui. Numatytos ir kitos išlygos bei ribojimai.