Tačiau lyg tyčia valdininkų koridoriuose ėmė ir pasiklydo tos ES lėšomis finansuojamos programos, kurias pasitelkusi ankstesnė valdžia elektros linijoms atnaujinti žadėjo milijonus.
Dingo svarbios lėšos?
Pasak Lietuvos elektros energetikos asociacijos (LEEA) prezidento Kęstučio Jauniškio, pernai lapkritį senoji Energetikos ministerijos komanda pristatė investicijų priemones, kurioms ketinta skirti lėšų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (angl. RRF) ir kitų ES struktūrinių fondų.
Tuomkart didelis dėmesys atiteko elektros tiekimo sistemos patikimumui užtikrinti – projektui „Elektros skirstymo infrastruktūros atsparumo klimato ir aplinkos poveikiams didinimas, įskaitant oro linijų keitimą požeminėmis kabelių linijomis“ iš minėtų fondų buvo numatyta skirti 162 mln. eurų.
„Tačiau ką gi mes pamatėme prieš savaitę, kai Energetikos ministerija pateikė naują investicijų rinkinį, kurį planuojama finansuoti iš RRF fondo? Jame nebeliko minėtos priemonės.
Tai mus nustebino. Juk taip kenkiama ne kam kitam, o mūsų šalies žmonėms bei verslui“, – sakė K.Jauniškis.
Nereikia nė stichijų
Viena po kitos į Lietuvą užsukančios stichijos liudija, kokioje apverktinoje būklėje yra elektros perdavimo oro linijos.
Šių metų sausio 26 d. Pietryčių Lietuvą užklupo šlapias snygis, be elektros palikęs 290 tūkst. gyventojų. Kai kurie jų elektros neturėjo keletą dienų ar net savaitę.
2020 m. kovo 12-13 d. per Lietuvą praūžusi audra be elektros paliko apie 200 tūkst. namų ūkių – apie 0,5 mln. gyventojų. Dalis jų elektros neturėjo daugiau nei 2-3 paras.
„Pernai kovą tebūta stipraus vėjo gūsių, – nebuvo nei apledėjimo, nei šlapdribos. Taigi oro sąlygos nebuvo vienintelis ir lemiamas veiksnys, kodėl tokiu dideliu mastu griuvo skirstomasis elektros tinklas“, – priminė K.Jauniškis.
Anot jo, šios griūties viena esminių priežasčių – lengvai pažeidžiamas tinklas. Jis yra smarkiai nusidėvėjęs.
Pavyzdžiui, Lietuvoje yra apie 20 tūkst. 35 kV oro linijų gelžbetoninių atramų, kurių dauguma sumontuota dar 1954-1989 m.
Vidutinis tokių oro linijų amžius siekia 40 metų, o šio turto nusidėvėjimo laikotarpis – 45 metai. Taigi joms gyvuoti laiko liko nedaug.
10 kV linijose net 84 proc. atramų yra eksploatuojamos po įprasto nusidėvėjimo laiko, – jos senesnės nei 30 metų, o 0,4 kV oro linijose tokių atramų yra 74 proc.
Žinia šokiravo
„Kone kasmet dėl klimato kaitos besikartojančios stichijos grasina be elektros palikti ne tik gyventojus, bet ir verslą ar net strateginius valstybės objektus.
Neslėpsiu – žinia, kad nebus finansuojama priemonė, skirta elektros oro linijoms pakeisti požeminiais kabeliais ir taip padidinti infrastruktūros atsparumą aplinkos poveikiui, mus šokiravo.
Juk jos visai nebeliko tarp valstybės prioritetų.
Ir ši žinia lyg tyčia buvo paskelbta praėjus keletui dienų po to, kai šalyje pagaliau buvo atkurtas elektros tiekimas ir prasidėjo diskusijos, kur gauti pinigų skirstomajam tinklui atnaujinti, tiesiant požeminius kabelius.
Pats energetikos ministras Dainius Kreivys įpareigojo ESO parengti žemėlapį „karštųjų taškų“, kuriuose dažniausiai įvyksta elektros perdavimo linijų avarijos“, – kalbėjo K.Jauniškis.
Pasak jo, pagal pirminį minėtos priemonės variantą jau buvo pradėti rengti konkretūs skirstomojo tinklo atnaujinimo techniniai projektai. „Todėl toks Energetikos ministerijos sprendimas mums yra nesuprantamas“, – kirto K.Jauniškis.
Pasigedo aiškumo
LEEA atnaujintame investicijų plane pasigedo aiškumo, ar bus skirta lėšų skirstomojo tinklo modernizavimui, prisitaikant jį prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) šuolio.
„Tai taip pat aktualu visai Lietuvai, nes jau dabar saulės ir vėjo jėgainių savininkai patiria problemų, kai dėl tinklo pralaidumo trūkumo nėra galimybės prijungti naujų elektrinių.
Ateityje tai gali tapti svarbiausiu „butelio kakliuku“ stabdantis AEI plėtrą. Pirminiame plane pastarajai priemonei iš RRF buvo numatyta skirti 375 mln. eurų“, – sakė K.Jauniškis.
Planas dar derinamas
Energetikos ministerijos atstovė Alina Žilinaitė paaiškino, kad praėjusią savaitę įvyko viešoji konsultacija dėl RRF plano. Šiuo metu jis yra derinamas su interesų grupėmis bei kitomis institucijomis.
„Artimiausiu metu, atsižvelgus į gautas pastabas ir pasiūlymus planas bus dar kartą aptariamas viešosios konsultacijos metu kartu su Vyriausybės programos veiksmų planu.
Šiuo metu RRF lėšas planuojama nukreipti į AEI plėtrą bei transporto sektorių.
Iš RRF fondo ketinama gaminantiems vartotojams ir energijos kaupimo įrenginiams skirti 143,05 mln. eurų, dar 100 mln. planuojama skirti mažos galios AEI elektrinėms.
Dalis šių lėšų galės būti panaudota ir elektros skirstomajam tinklui pertvarkyti, pritaikant prie AEI plėtros, kur gaminantys vartotojai neturi galimybės prisijungti dėl tinklo technologinių trūkumų.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal RRF tikslus lėšos negali būti skirtos požeminiams kabeliams tiesti. Elektros linijų atnaujinimą numato „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 10 metų plane.
Taip pat iš ES struktūrinės paramos 2021-2027 m. Energetikos ministerija planuoja investuoti apie 50 mln. eurų į išmaniuosius sprendimus elektros skirstomajame tinkle, skirtus decentralizuotos gamybos iš AEI ir energijos kaupimo integravimui ir valdymui bei tinklo patikimumo ir atsparumo klimato kaitai bei kibernetinėms grėsmėms didinimui“, – paaiškino A.Žilinaitė.
Numatė papildomų lėšų
Elektros energetikos perdavimo tinklo plėtros ir atnaujinimo investicijoms 2020–2029 metais numatyta skirti 1,29 mlrd. eurų – 21,51 proc. daugiau, palyginti su 2019–2028 metais plane tinklo plėtrai planuota suma.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba penktadienį suderino elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ parengtą 2020–2029 metų Lietuvos elektros energetikos sistemos 400–110 kV tinklų plėtros planą.
Nurodoma, kad 2020–2029 metais pagrindinės investicijos bus skirtos elektros rinkos infrastruktūros ir sistemos valdymo integracijai į Europos elektros energetikos sistemą.
Iki 75 proc. šiems darbams atlikti reikalingų lėšų numatoma gauti pasinaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) parama, taip pat elektros energijos perdavimo tinklo projektams, būtiniems efektyviam tinklo naudojimui ir patikimumui užtikrinti.
