Jaunų ir senų turtuolių pasaulėžiūra ar elgsena dažniausiai būna skirtinga.
Kaip aiškino Vokietijos sociologas Thomas Druyenas, pastaraisiais dešimtmečiais užaugo naujų multimilijonierių karta, kuri diktuoja visai kitokias madas, nei buvo įprasta anksčiau.
– Dabar jaunam žmogui atsiveria galimybių tapti turtingam srityse, kuriose anksčiau tai atrodė neįmanoma, – tai sportas, socialinės medijos, skaitmeniniai startuoliai. Kas dėl to keičiasi?
– Viskas. Tūkstančius metų turtai buvo prieinami tik karaliams, kunigaikščiams, popiežiams ar bankininkams.
Vėliau į šią grupę įsiliejo prekybininkai, pirkliai ir laivų savininkai, po to – pramonininkai.
XX a. pradžioje Johnas D.Rockefelleris tapo pirmuoju pasaulio istorijoje milijardieriumi. Tačiau tokiai padėčiai pasiekti buvo reikalingi milžiniški ištekliai, fabrikai, prekybos tinklai, laivynai, darbininkų ir tiekėjų armija. Turto pagrindas dažniausiai buvo elito statusas, šeima, kilmė.
– Vos 23 metų realybės šou žvaigždė Kylie Jenner jau sukaupė 900 mln. JAV dolerių (740 mln. eurų) turtą. Ar tai reiškia, kad atsiranda naujas turtuolių tipas?
– Iškilus Billui Gatesui ir kitiems šiuolaikinių technologijų kūrėjams atsirado ir nauji turto šaltiniai – nematerialūs, algoritminiai, netgi susiję su reputacija. „Google“ ar „Amazon“ tapo skaitmeninėmis platformomis.
Virtualūs tinklai dabar atveria naujus ir greitus kelius praturtėti. Tai, kad atsiras toks Markas Zuckerbergas nė įsivaizduoti negalėjome. Atsiranda vis naujų išradėjų, kurie ryžtingai keičia pasaulį. Anksčiau turtingą darė praeitis, dabar – ateitis.
– Ar dabar iš tikrųjų daug lengviau savo jėgomis sukaupti turtą?
– Taip, patiriame ypatingų pokyčių dėl skaitmeninių technologijų ir jų teikiamų galimybių. Be mobiliosios programėlės nebūtų buvę startuolio „Uber“.
Anksčiau tokia bendrovė, kurios dviejų steigėjų turtas vertinamas milijardais dolerių, būtų buvusi neįmanoma. Sename pasaulyje įmonė turėtų pirkti tūkstančius taksi ar juos nuomotis, sudaryti sutartis su daugybe automobilių savininkų.
– Vis dėlto tuo pat metu paveldima tiek daug turto kaip niekada anksčiau?
– Tačiau iš daugumos naujų šiuolaikinių technologijų milijardierių niekas nieko nepaveldėjo. Pažvelkime į sąrašą tų, kurie per pastaruosius dešimt metų sukaupė įspūdingas sumas. Visi – skaitmeninių milžinų įkūrėjai.
Žinoma, turimas turtas toliau paveldimas, bet ir čia pastebimi pokyčiai. Naujosios kartos atstovai vis dažniau svarsto, kokiu būdu jų pinigai gali pasaulį padaryti geresnį.
Jiems pavyzdys yra Greta (18-metė Greta Thunberg, Švedijos aplinkosaugos aktyvistė klimato kaitos klausimais. – Red.), o ne Geissų šeima (Robertas Geissas – Vokietijos verslininkas, žinomas dėl savo realybės šou „Die Geissens“, kuriame kartu su šeima mėgaujasi prabangiu gyvenimu. – Red.).
– Koks skirtumas, ar turtas paveldėtas, ar uždirbtas savo jėgomis?
– Jo sukaupimo būdas palieka pėdsakų nervinei sistemai ir psichikai. Tai palyginama su medžio žieve.
Visos patirtos įtampos, pergalės ir pralaimėjimai įsirėžia į atmintį ir formuoja charakterį.
Kai pasiekiama tai, kas atrodė neįmanoma, užplūsta laimės jausmas. Tik jis trunka neilgai.
Todėl paveldėjimas be įvertinimo yra antraeilis pasiekimas. Tai, nelygu asmenybė, gali suteikti įkvėpimo tolesniems, kartais net didesniems, darbams, bet gali ir tapti stabdžiu.
– Ar milijonierių amžius keičia požiūrį į palikimą, turtą, teisingumą?
– Žinoma. Kone visų didelės vertės turtą turinčių asmenų įkvepiantį požiūrį siekti pasiekimų ir pergalių pamažu ima keisti ramybė, mintys apie savo anūkų ir kartu visuomenės ateitį.
Kokį tai daro poveikį, priklauso nuo kiekvieno žmogaus charakterio. Vieni tampa dosnūs, kiti – ciniški, treti puola į depresiją.
Didžioji turtuolių dalis laikosi vidurio pozicijos ir norėtų daryti gerus darbus.
Jaunųjų turtuolių smegenys veikia kitaip nei mūsų. Vien dėl skaitmeninių technologijų – juk jau penkiamečiai virtuoziškai nardo po virtualųjį pasaulį, kitoks yra jų mąstymas ir įgūdžiai.
Niekada žmonijos istorijoje nėra buvę, kad aštuonerių metų vaikai savo senelius, o neretai ir tėvus, pranoktų sugebėjimais.
Dėl to keičiasi požiūris į autoritetą, pasitikėjimą.
Ši karta labiau orientuota pasitikėti skaitmenine kompetencija ir ateitimi nei valdžia, hierarchija ir kontrole. Žvelgiant į sėkmės lydimus jaunus žmones tampa aišku, kad prasmingas turto naudojimas svarbiau nei liguistas savanaudiškumas. („Der Spiegel“, LR)
Jauniausių milijardierių viršūnėje – norvegė
Amžius (m.) Asmuo Šalis Turto vertė (mlrd. eurų) Veiklos sritis
24 Alexandra Andresen Norvegija 1,15 Investavimas
26 Austinas Russelas JAV 2,8 Jutiklių gamyba
26 Katharina Andresen Norvegija 1,15 Investavimas
28 Gustavas M.Witzoe Norvegija 3,12 Lašišų auginimas
29 Andy Fangas JAV 1,97 Maisto pristatymas
29 Stanley Tangas JAV 1,97 Maisto pristatymas
29 Jonathanas Kwokas Honkongas 1,8 Nekilnojamasis turtas
29 Elisabeth Furtwangler Vokietija 1,07 Žiniasklaida
30 Lisa Draexlmaier Vokietija 1,72 Automobilių pramonė
31 Evanas Spiegelis JAV 9,37 Socialinis tinklas „Snapchat“
Šaltinis: „Forbes.com“
