Tarp naujų verslų – ir kritiški sektoriai
Registrų centro duomenimis, per visus 2020 m. įregistruota beveik 13,4 tūkst. naujų juridinių asmenų. Tai yra net 6 proc. daugiau negu 2019 m.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patikslina, kad pandemijos laikotarpiu, tai yra nuo praėjusių metų kovo 16 d. iki gruodžio 31 d., įregistruota daugiau kaip 10 tūkst. naujų juridinių asmenų.
Daugiausia jų, apie 40 proc., Vilniaus miesto savivaldybėje. Taip pat nemažai įregistruota Kaune bei Klaipėdoje.
Praėjusiais metais vidutiniškai kiekvieną mėnesį įregistruota po daugiau kaip 1 tūkst. naujų juridinių asmenų. Registrų centras naujienų portalui lrytas.lt nurodo, kad pirmoji koronaviruso banga įmonių steigimą šiek tiek pristabdė. Balandžio mėnesį jų įregistruota mažiausiai – 643. Tačiau vėliau steigimai atsigavo ir daugiausia naujų verslų – birželį, apie 1,5 tūkst.
VMI pateikia ir šių verslų veiklų statistiką. Populiariausias – užsakomasis pardavimas paštu ar internetu, neatsilieka gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Taip pat vienos populiariausių – konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla, kompiuterių programavimo ir konsultacinė veikla bei krovininis kelių transportas.
Nors pandemiją sunkiai išgyveno restoranai, maitinimo bei grožio įstaigos, lietuviai to nepaisė. VMI sąraše – ir šių sričių verslai.
Karantinas – tinkamas laikas apgalvoti verslo idėjas
„Visada protingiau yra aktyviai veikti, negu nedaryti nieko. Turbūt kai kurie turėjo daugiau laiko, tad kovo pabaiga, balandis, gegužė tam tikriems žmonėms buvo kaip akstinas pradėti kažką naujo, kurti naują įmonę“, – naujienų portalui lrytas.lt sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Jo teigimu, karantinas buvo laikas, paskatinęs naujų idėjų generavimą ir jų įgyvendinimą. O įgyvendinimas prasideda būtent nuo tam tikros organizacijos įsteigimo, o tai ir matoma praėjusių metų įregistruotų juridinių asmenų statistikoje.
Ekonomistas bando paaiškinti ir netikėtą įmonių steigimo padidėjimą pernai.
„Aišku, pakankamai stebina, kad praėjusiais metais buvo augimas. Racionaliai galvojant, atrodytų, kaip tik naujų verslų turėtų būti mažiau, nes žmonės labiau bijo rizikuoti.
Tačiau praėję metai buvo drastiškų skirtumų metai ir tų tendencijų, kurios skiriasi nuo ankstesnių ekonominių krizių, buvo labai daug. Pernai augo alga, trečią metų ketvirtį pakilo net 10 proc. Tai visiškai nesutampa su jokiais ekonominės krizės apibūdinimais. Tai labiau buvo pandeminė krizė“, – aiškina T.Povilauskas.
Jis spėja, kad tarp įsteigtų juridinių asmenų buvo ne tik naujų verslininkų, bet ir įmonių, kurios nusprendė plėsti savo veiklą kitose nišose ar pradėjo naujus projektus. Taip pat galėjo būti ir tokių asmenų, kurių verslams, paveiktiems pandemijos, pradėjus sektis labai blogai, nuspręsta viską pradėti nuo nulio ir kurti kitą uždarąją akcinę bendrovę (UAB) ar MB.
„Ekonomika praeitais metais, nepaisant pandemijos, tikrai neblogai atsilaikė. Tai, kad buvo kuriamos įmonės, rodo, kad žmonės turėjo idėjų ir jas norėjo įgyvendinti. Po pirmos bangos pakankamai greitai sugrįžta į kūrybinę stadiją“, – teigia T.Povilauskas.
Jei norima kurti verslą – tą reikia daryti dabar
Kodėl lietuviai, nepaisant pandemijos ir karantino pasekmių, vis tiek steigė restoranus, maitinimo įstaigas, kirpyklas bei grožio salonus, atsakymą rasti sunku. Visgi, T.Povilauskas turi vieną spėjimą.
„Šie verslai nereikalauja daug kapitalo, pradinių investicijų. Dažniausiai įkurti naują kavinę ar kirpyklą nėra tas pats, kas įkurti gamybos, transporto bendrovę. Ten investicijos daug didesnės. Jeigu kuri nors gamykla užsidaro, paskui dažniausiai vyksta turto išpardavimas, ir, jeigu nori vėl kažką užkurti, užima laiko.
Kavinę atidarei, jei nepavyko, uždarei. Tada registruoji naują UAB, išsinuomoji patalpas, susirandi žmones ir greitai toje pačioje vietoje vėl atidarai kavinę“, – su naujienų portalu lrytas.lt mintimis dalijasi ekonomistas.
Pasak jo, tie, kurie nori kurti verslą šiemet, jau turėtų suskubti.
„Jeigu verslo idėjos geros, netrumpalaikės, tam yra finansinių resursų, manau, kad geriau įdirbį pradėti jau dabar, kai dar sunkesni laikai. Nes kalbant apie daugelį sektorių tikėtina, kad šių metų pirmas pusmetis bus sudėtingas, bet jau trečią, ketvirtą metų ketvirtį matysime įsibėgėjimą. Tai į tą traukinį jau reikėtų įšokti“, – pataria T.Povilauskas.
Jis tvirtina, kad ekonomikos atsigavimas gali būti staigus, todėl išankstinis darbas reikalingas verslams, norintiems užsiimti apgyvendinimo, maitinimo, kultūros, meno ir renginių organizavimo paslaugomis. Žmonių pajamos smarkiai nenukentėjo, todėl, kai atsiras galimybės, visi norės nueiti į kavinę, teatrą ar koncertą, ir tam leis pinigus.
Kaip sako ekonomistas, įmonės įsteigti dar nebūtina, tačiau namų darbus reikia pasidaryti jau dabar. Ekonominiam atsigavimui esą reikia ruoštis.
Pasak T.Povilausko, paklausūs verslai išliks tie, kurie buvo ir bus reikalingi visada. Tai viskas, kas susiję su IT, skaitmenizavimo, elektroninių parduotuvių kūrimo ir palaikymo, duomenų analitikos teikimo paslaugomis.
Tikėtina, kad sėkmingai veiklą tęs ir per pernai pandemiją gerai atlaikę statybos bei NT rinkos sektoriai.
MB – populiariausia teisinė forma
Pasak Registrų centro atstovo spaudai Mindaugo Samkaus, pirmą kartą istorijoje populiariausia teisine forma tarp naujai steigiamų juridinių asmenų tapo mažoji bendrija. Anksčiau dažniausiai steigtos UAB, tačiau MB pernai sudarė beveik pusę visų įsteigų naujų juridinių asmenų.
Tai galima sieti ir su pastaraisiais metais atpigusiu MB steigimu. Anksčiau tai kainavo beveik 52 eurus, o nuo 2020 m. spalio, Vyriausybės sprendimu, tik apie 17 eurų.
Tokį teisinės formos populiarumo pasikeitimą aiškina ir „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas. Jo teigimu, nauji verslai mieliau renkasi MB nei UAB būtent dėl paprastesnių ir palankesnių verslo apmokestinimo sąlygų.
„Pirmiausia, steigiant MB nereikia įstatinio kapitalo ir tai yra nemenkas palengvinimas įmonėms, kurioms veiklos pradžioje reikia apyvartinių lėšų.
Kitas patrauklus niuansas – MB steigėjas gali dirbti neįdarbindamas savęs pagal darbo sutartį, tam užtenka sudaryti paslaugų sutartį“, – naujienų portalui lrytas.lt komentuoja V.Ivanovas.
Nors verslo sąnaudų valdymo prasme tai patrauklesnė teisinė forma nei UAB, tačiau ji turi ir trūkumų.
„MB negali pritraukti investicijų, parduoti savo akcijų, todėl, kai ateina poreikis pritraukti investicijas, paprastai MB restruktūrizuojamos į UAB. Tai dažnas atvejis steigiant startuolius, kurie iš pradžių dažniausiai renkasi MB veiklos formą, nes vysto verslo idėją ir negeneruoja didesnių pajamų“, – sako V.Ivanovas.
