„Europos Parlamentas spartina procesą. Mano žiniomis, turėtų atsirasti bendra Europos Centrinio Banko ir Europos Komisijos iniciatyva. Kalbant apie praktinius aspektus, dar yra kur padirbėti. Kitos jurisdikcijos yra toliau nubėgusios šiame maratone“, – teigė V.Vasiliauskas.
„Bet džiugu, kad pagaliau euro sistema taip pat atsistojo į tas lenktynes“, – pridūrė jis.
ECB inicijuotoje apklausoje dėl skaitmeninio euro dalyvavo daugiau kaip 8 tūkst. gyventojų.
Kaip skelbia ECB, tarp svarbiausių skaitmeninio euro funkcijų daugiausiai (41 proc.) apklausos dalyvių įvardijo mokėjimų privatumą, 17 proc. – saugumo užtikrinimą, o 10 proc. – galimybę atsiskaityti visoje ES.
Skaitmeniniai eurai būtų visiems piliečiams ir įmonėms prieinami centrinio banko pinigai elektronine forma – kaip skaitmeniniai banknotai. Jais būtų galima atlikti kasdienius mokėjimus.
Skaitmeninis euras nepakeistų grynųjų pinigų – jis būtų papildoma mokėjimo priemonė ir taip galėtų padėti atliepti didėjančias euro zonos gyventojų ir verslo mokėjimų reikmes skaitmeninėje rinkoje.
Įpusėjus 2021 metams, bus sprendžiama, ar pradėti skaitmeninio euro projektą. Po to prasidės vartotojo reikalavimų ir paslaugų teikėjų tyrimo etapas.
Didelis dėmesys bus skiriamas patogumui, saugumui ir prieinamumui. Koks būtų skaitmeninio euro pavidalas, kol kas nežinoma. Neatmetama, kad tai galėtų būti mokėjimo kortelė arba išmanusis telefonas. Pavyzdžiui, viena iš svarstomų funkcijų – mokėjimai nenaudojant interneto ryšio.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas Eltai kiek anksčiau teigė, kad skaitmeninis euras pirmiausiai galėtų būti skirtas kasdieniams atsiskaitymams, o ne taupymui.
