Žemaitijos įmonės, centralizuotai tiekiančios šilą Klaipėdos, Rietavo ir Telšių vartotojams, pranešė nuo sausio beveik 5 proc. didinančios šildymo kainas vartotojams.
Įprastai panašūs sprendimai aiškinami padidėjusiomis biokuro kainomis, tačiau šis kuras per metus visoje Lietuvoje atpigo bent 20–30 procentų. Biokuras šilumos tarifo struktūroje sudaro apie 25 proc., todėl šildymas vartotojams turėtų kainuoti atpigti 5–10 procentų. Ekspertai pažymi, kad augti šilumos kainoms nėra jokių priežasčių.
Šilumininkai pelnosi
Šilumos tiekimo įmones Lietuvoje valdo savivaldybės, todėl Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ valdybos narys Marius Valukynas neabejoja, kad didėjančių šilumos kainų minėtuose miestuose priežasčių reikėtų ieškoti savivaldybėse.
„Matome, kaip mūsų šilumininkai vėl nori pasipelnyti“, – sakė M.Valukynas. Jo įsitikinimu, biokuro kainos Lietuvoje krito daugiausia dėl neribojamo šio kuro importo iš Baltarusijos.
„Neatliekami tyrimai, iš kurių būtų matyti, kad baltarusiškas kuras yra radioaktyvus. Tuo mūsų valdžia naudojasi ir smukdo mūsų verslą. Kas bus, jei šiemet A. Lukašenka neduos biokuro Lietuvai? Tada paprastam žmogeliui šiluma šoks jau ne 5, o bent 30 procentų.
Tada šilumininkai vėl aiškins, kad šiluma brangsta dėl biokuro brangimo, o dabartine padėtimi naudojasi Žemaitijos savivaldybių valdžia. Ji elgiasi kaip automobilių degalų pardavėjai, kurie benzino ir dyzelino kainas iškart pakelia vos kiek pakilus naftos kainoms, o šiai joms kritus degalų kainos sumažėja vos keliais centais“, – svarstė M.Valukynas.
Jo nuomone, ši tendencija šilumos ūkyje bus dar ryškesnė, kai biokuro importas iš Baltarusijos bus pristabdytas arba visiškai sustos.
Jam pritarė ir „Litbioma“ direktorė Vilma Gaubytė.
„Dabar valstybė baltarusiams atiduoda savo pinigus, o dėl to nuostolių patiriame ir mes, ir Valstybinė miškų urėdija, kurios miškuose biokurui tinkanti žaliava pūva“, – teigė V. Gaubytė.
Ekspertų vertinimu, biokuro importą galėtų kontroliuoti „Baltpool“, bet tam trukdo įstatymų nebuvimas.
„Buvę valdantieji nepriėmė biokuro importą varžančio įstatymo, nes laukė rinkimų. Kažkas norėjo iš to pasipelnyti“, – kalbėjo M. Valukynas.
Birža tėra tarpininkė
Virginijus Brazauskas, asociacijos „Litbioma“ narys, teigė, jog „Baltpool“ birža buvo įsteigta tam, kad kad konkurenciją biokuro rinkoje padarytų sąžiningą ir skaidrią, o dabar ji tėra tarpininkė.
Anot jo, biokuro kainos krito iki visiško dugno – vien per 2020-uosius jis Lietuvoje atpigo apie 30 proc., o kai kur ir 40 procentų. 2019 metų pabaigoje už biokurą buvo mokama 180–210 eurų, o 2020 m. pabaigoje – 122–125 eurai.
Pagrindinę įtaką tam darė pusvelčiui perkamas biokuras iš Baltarusijos, dėl kurio baigiamas visiškai sužlugdyti Lietuvos verslas. Iš daugelio lietuviško kapitalo biokuro gamybos įmonių gali likti tik prisiminimas.
Paprašytas pamentuoti šildymo kainų kilimą keliose Žemaitijos savivaldybėse, jis tik gūžčiojo pečiais. „Kaip šilumos tiekėjai ten paslepia antkainį, nežinia: gal jie tinklus atnaujina, gal „suėda“ amortizacijos atskaitymai, bet tikriausiai nekontroliuojamas biokuro importas yra gera proga uždirbti pačioms savivaldybėms, kaip ir degalų pardavėjams“, – svarsto jis.
Neneigia, bet nepritaria
„Baltpool“ energijos išteklių biržos Biokuro prekybos vadovas Vaidotas Jonutis nepritaria biokuro įmonių vadovų kaltinimams dėl to, kad Lietuvoje esą nėra biokuro prekybos kontrolės.
„Kaip žmogus, dalyvaujantis šioje rinkoje, sutinku su vietinio biokuro gamintojais, kad problema yra didžiulė. Reikia valstybinio sprendimo. Naivu tikėtis, kad birža ims blokuoti importą iš Baltarusijos, juolab kai to nėra įstatymo lygyje. Man keista, kad ir pasikeitus Seimo kadencijai ir Vyriausybei, apie tai nieko negirdėti“, – sakė jis.
Komentuodamas Klaipėdos, Telšių ir Rietavo savivaldybių sprendimus, jis tvirtino, jog dėl biokuro kainų šiemet šilumos tarifai negalėjo didėti, nors pripažino, kad, pavyzdžiui, atstovai iš Rietavo pernai biokuro aukcionuose nedalyvavo, todėl, matyt, šios savivaldybės katilinės naudoja brangesnį kitą kurą.
Tuo metu Klaipėdos ir Telšių katilinėms tiekiamas biokuras atpigo trečdaliu kaip ir visoje Lietuvoje.
Jis svarstė, kad šių savivaldybių sprendimai didinti šilumos kainas stebina vien dėl to, kad jos šilumą gali pirkti iš ją tiekiančių kitų įmonių.
Antai šilumos energijos aukcionuose „Fortum“, kuri šilumos energiją gamina iš buitinių bei komunalinių atliekų, šilumos kaina 2020 m. gruodį įvykusiame aukcione buvo 12 proc. mažesnė nei prieš metus. Šios bendrovės kogeneracinė jėgainė šiluma aprūpina pusę uostamiesčio, o 35 proc. – vietinės biokurą naudojančios katilinės.
Telšiams šilumos energiją tiekiančio nepriklausomo šilumos gamintojo „Žemaitijos energija“ šiluma gruodį buvo 20 proc. pigesnė nei prieš metus. Ten šilumą taip gaminančio „Litesko“ padalinio šiluma aukcione buvo parduota 21 proc. mažesne kaina.
Anot V. Jonučio, šie miestai išsiskiria tuo, kad juose yra susiformavusi šilumos gamintojų rinka, bet ir tai niekaip paaiškina šilumos kainų kilimo nuo šių metų sausio. „Veikiausiai šiose savivaldybėse smarikiai pakilo šilumos perdavimo kainos, nes šilumos tarifas vartotojams susideda iš šilumos ir perdavimo kainų“, – sako jis.
Kita vertus, anot jo, galėtų stebinti ir perdavimo kainų augimas, nes Lietuvoje didžiulės ES lėšos buvo investuotos į šilumos tinklų atnaujinimą.
Biokuro reikės vis daugiau
Anot V.Jonučio, biokuro tiekimo apimtys iš Baltarusijos yra milžiniškos.
Kita vertus, „Baltopool“ negali matyti biokuro kilmės, nes sandoriuose dalyvauja tik pardavėjas ir pirkėjas. Prekybos taisyklės sukurtos taip, kad visi biokuro pardavėjai galėtų veikti vienodomis sąlygomis, o ne kaip anksčiau, kai dideli kuro tiekėjai buvo labiau privilegijuoti už mažuosius. Tačiau susiklostė, kad vietiniai gamintojai turi konkuruoti su žymiai pigesne atvežtine produkcija.
„Man nepatinka tai, kas dedasi rinkoje, tačiau įstatymas, pagal kurį turėjo būti reguliuojami srautai, nebuvo priimtas. Mūsų tikslas buvo siekti, kad pinigai liktų valstybėje ir šiluma žmonėms pigtų. Šiluma atpigo, tačiau pinigai už biokurą išvežami į Baltarusiją. Tai atviras klausimas, kurį turi spręsti įstatymų leidėjai“, – sakė “Baltpool“ padalinio vadovas.
Anot jo, tenka pripažinti ir tai, kad Baltarusijos biokuras padėjo sutvarkyti padėtį Lietuvoje, nes jo buvimas neleidžia pakilti biokuro kainoms. Lietuvoje nėra tiek biokuro, kiek reikia visai valstybei.
V. Jonučio žiniomis, dabar Lietuvoje yra susidaręs biokuro perviršis, nes importas sudaro apie 30 proc. viso sunaudojamo biokuro. Anot jo, jei importas sustotų, biokuro veikiausiai pritrūktume ir jį turėtume atsivežti iš kažkur arba patiems iš miško išgauti daugiau biokuro žaliavos. Aišku, tai kainuotų brangiau.
„Jeigu taip atsitiktų, viso biokuro kaina pakiltų iš karto. Taigi, importo iš Baltarusijos efektas mums ir geras, ir blogas, – sako jis ir priduria: – Būtų geras variantas, jei importas iš Baltarusijos sumažėtų perpus. Tokiu atveju kainos per daug nekiltų, o dabar jos yra per mažos.“
Jis aiškina, kad Baltarusijoje visa mediena yra valstybinė, žmonių gyvenimo lygis yra žemas, todėl juos tenkina ir mažos kainos, kad tik gautų bet kokių pajamų, kurios visos atitenka valstybei, kuri visais įmanomais būdais padavinėja biokurą, kad tik gautų konvertuojamos valiutos.
Kita vertus, anot V. Jonučio, Lietuvoje biokuro vartojimas augs. Juk ir Vilniuje statoma didžiulė kogeneracinė jėgainė, kuriai biokuro reikės vis daugiau, tačiau šiuo metu šio kuro per daug.
„Taigi, dabar esame savotiška deficitinė zona už mažą kainą. Galėtume pradėti deginti rąstus, ir medienos užtektų, bet tai būtų nesąmonė, o biokuro už mažą kainą Lietuvoje trūksta. Dabar importuojame iš tikrųjų per daug, ir dėl to lietuviams labai sunku“, – daro išvadą jis.
