„Lietuvoje darbo užmokestis ir šildymo kainos augo koja kojon iki pat 2012 metų, tačiau nuo 2012 metų darbo užmokestis išaugo 87 proc., o šildymo kainos – sumažėjo 54 proc. Daugiausia – dėl perėjimo prie biokuro, tad šildymo sezono pradžia nebekelia tokios didelės įtampos, kaip anksčiau.
Tad PVM lengvata centriniam šildymui praranda prasmę, juolab, kad ji nėra nei socialiai teisinga, nei efektyvi“, – savo paskyroje feisbuke tikina ekonomistas.
Pasak Ž.Maurico, daugiausia naudos iš PVM lengvatos šildymui esą gauna pasiturintys šalies gyventojai – juk kuo daugiau turi nekilnojamojo turto, tuo daugiau suvartoji šilumos ir, atitinkamai, gauni daugiau lengvatos.
„Tad ši lengvata yra naudingiausia daugiausia nekilnojamojo turto turintiems, arba, kitaip tariant, – turtingiausiems šalies žmonėms.
Be to, patys skurdžiausi gyventojai PVM lengvatos išvis negauna – ne todėl, kad jie neturi jokio nekilnojamojo turto, bet dėl to, kad jie, deja, dažnai apskritai neišgali susimokėti už šildymo paslaugas, todėl negali šia lengvata pasinaudoti. 2019 metais 94 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų naudojosi būsto šildymo išlaidų kompensacijomis (2012 metais tokių asmenų buvo net 170 tūkstančių)“, – pridūrė Ž.Mauricas.
Kitas šios lengvatos trūkumas esą yra tas, kad ji neskatina gyventojų taupiai vartoti šilumos energijos, nes kuo daugiau suvartoji šilumos, tuo daugiau gauni lengvatos.
Gyventojas, atlikęs savo būsto renovaciją, gaus gerokai mažesnę lengvatą negu žmogus, kuris pro kiaurus langus ir nesandarias sienas šilumą leidžia vėjais, pastebi ekonomistas. Turint omenyje, kad Europos Sąjunga investuoja milžiniškas lėšas į taupų energetinių išteklių vartojimą, tokia lengvata šiame kontekste atrodo ypač keistai.
„Be to, ši lengvata nėra sąžininga prie centrinio šildymo neprisijungusių ir autonominiu būdu besišildančių gyventojų atžvilgiu. Juk jeigu tai yra lengvata šildymui bendrąja prasme, ji taip pat turėtų būti taikoma tiems, kurie šildosi malkomis, dujomis, elektra, geoterminiu šildymu ar kitais būdais (nuo 2019 metų Lietuvoje lengvatinis PVM tarifas taikomas ir malkoms bei medienos atliekoms).
Tačiau einant tokiu keliu gerokai išaugtų administravimo išlaidos, nes nebūtų įmanoma patikimai patikrinti, ar, tarkime, elektra arba malkos iš tiesų naudojamos šildymui, o ne kitiems tikslams. O kaip apskaityti mažų nešiojamų elektrinių radiatorių šilumą? Kaip įvertinti autonominio geoterminio šildymo sąnaudas? O gal šildymo lengvatą reikėtų taikyti ir seno tipo kaitrinėms lemputėms – juk jos taip pat šildo aplinką?
Akivaizdu, kad mėginimas taikyti PVM lengvatą visiems šildymo būdams gali atverti lengvatų Pandoros skrynią ir įstumti mus į absurdiškas situacijas, kurias vėliau suvaldyti būtų labai sunku ir brangu“, – dėsto Ž.Mauricas.
Sutapytas lėšas, anot ekonomisto, būtų tikslinga skirti darbo užmokesčio, pensijų bei kitų išmokų, pavyzdžiui, vaiko pinigų didinimui. Šios lengvatos atsisakymas esą taip pat mažintų šešėlį ir didintų socialinį teisingumą, nes didesnes sąskaitas už šildymą gautų ir neapskaitytas pajamas gaunantys asmenys (išvengti PVM mokesčio mokėjimo, apmokant šildymo sąskaitas, yra praktiškai neįmanoma).
