Žmonės jaučiasi bejėgiai
Į lrytas.lt redakciją kreipėsi vyras, teigiantis, jog socialiniame tinkle „Facebook“ siaučia aferistė Salvinija Kuodytė, kuri nusikalstamą veiką vykdo padedant artimiesiems. Anot vyro, dažniausiai gauja tyko skelbimų, kur žmonės superka daiktus, ieško tam tikros knygos, tačiau sukčiai tų daiktų iš tikrųjų neturi.
„Jie atsiunčia iš interneto ištrauktas daiktų nuotraukas, kad parodytų, jog prekę turi. Žmonės daro pavedimus, tačiau galiausiai – nei prekių, nei pinigų“, – teigia į redakciją kreipęsis vyras.
Anot jo, daugelis apgautų žmonių kreipėsi į policija, tačiau dėl mažų sumų niekas nieko nedaro – prarastos sumos dažniausiai siekia 6, 10, 50 eurų. Tačiau praėjusią savaitę, kaip jis teigia, viena moteris prarado net 130 eurų.
„Man ji siūlė „Hario Poterio“ knygas. Tas nuotraukas, kurias siuntė man, siuntė ir kitiems žmonėms. Esmė, kad ji net neturi tų knygų, – pasakoja vyras. – Dariau 80 eurų sumos pavedimą, 60 eurų spėjau sustabdyti per banką, o 20 eurų dar liko nesugrąžinti. Tik vėliau pasiskaičiau atsiliepimus ir komentarus apie ją. Jei iki ketvirtadienio nepavyks atgauti pinigų, rašysiu pareiškimą.“
Policija sukčių nestabdo
Anot nukentėjusių žmonių, policija šiuo atveju yra neveiksni. Kad ir kiek skundų būtų rašyta – sukčiai ir toliau siaučia. Su pačia S.Kuodyte susisiekti nepavyko, tačiau teigiančių, jog nukentėjo nuo jos – apstu.
„10 eurų mano gyvenimo nepakeis, bet nesuprantu, kaip ji nebaudžiama siautėja nuo 2019-ųjų?“, – piktinasi nuo S.Kuodytės nukentėjusi moteris.
„Jei žmogus nueina į policiją su skundu dėl 30 prarastų eurų, policija žiūri nerimtai – nesidomi, kad nukentėjusiųjų kiekis yra ne vienas, o kelios dešimtys. Vien aš surinkau daugiau kaip 40 žmonių, nukentėjusių nuo Salvinijos, sąrašą“, – teigia vyras, buriantis bendruomenę pakliuvusiems į S.Kuodytės žabangas.
„Buvau rašiusi į e. policiją, domėjausi, ką daryti šiuo atveju, tai kaip supratau – geriausia rašyti kolektyvinį skundą, kad ji būtų paduota i teismą, bet ir tai nežinia, ar kam iš to bus naudos, nes, matyt, ji neturi jokio turto, – skundžiasi kita nuo S.Kuodytės nukentėjusi moteris. – Pinigus pirkėjai pervedinėja į jos brolio ir sužadėtinio sąskaitas – sakyčiau čia šeimyninis „verslas“ užsuktas, kurio niekas negali sustabdyti.“
„Ji savo sąskaitos neduoda, duoda savo brolio sąskaitą. Įdomu, kad pavedimo paskirties net nebandoma slėpti. Neprašo, kad vestume „sąskaitos papildymas“ ar dar ką panašaus, dėl ko būtų sunku įrodyti policijai sukčiavimą“, – stebisi nukentėjęs vyras.
Štai dar kita nukentėjusioji teigia, jog, pateikus skundą e. policijai, reakcija buvo greita – S.Kuodytę nubaudė 400 eurų bauda ir įpareigojo atlygint žalą. Deja, moteris iki šiol pinigų neatgavo.
„Na, aš galvoju, kad tos baudos kaupiasi ir antstoliai turėtų išieškoti. Kiek žinau, ji turi daug baudų, bet gal niekur nedirba ir jokio turto neturi“, – svarsto moteris.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, policija neteikia informacijos apie konkrečius asmenis, tad kiek ir kokių skundų gauta dėl S.Kuodytės veiklos, policija atsakyti negali.
Anot policijos atstovų, tiriant sukčiavimus, kiekvieno individualaus įvykio tyrimas gali vykti skirtingai – priklauso nuo konkrečios veikos aplinkybių, subjektyviųjų ir objektyviųjų veikos požymių. Priklausomai nuo įvykio aplinkybių ir padarytos žalos dydžio, gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ar administracinio nusižengimo tyrimas.
Vartotojų teisė ne visada gina nuo sukčių
Štai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, jog patikrinus duomenis pagal sukčiavimu kaltinamos moters vardą ir pavardę nėra gauta vartotojų skundų.
VVTAT pabrėžia, jog perkant socialiniuose tinkluose svarbu įvertinti, ar pardavėjas vykdo komercinę veiklą. Kiekvienas prekybą vykdantis ir pajamas gaunantis asmuo privalo įteisinti savo veiklą. Tačiau jei prekė pirkta iš fizinio asmens, kuris prekybos nevykdo, o, pavyzdžiui, siūlo įsigyti savo nebenaudojamą automobilį, tokie sandoriai nėra saugomi vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės normų ir kilus ginčui, šis būtų sprendžiamas šalių sutarimu, o nesutarus – bendrosios kompetencijos teisme.
VVTAT duomenimis, per tris 2020 metų ketvirčius gauta beveik 2500 vartotojų skundų elektroninės prekybos srityje. Neretai tokių skundų sulaukiama dėl socialiniuose tinkluose įsigytų ir nepristatytų prekių.
Pasak VVTAT, pirkdami nuotoliniu būdu, vartotojai dažniausiai kreipiasi dėl užsakytų, tačiau nepristatytų prekių arba prekių grąžinimo apribojimų – negrąžinami pinigai už pardavėjui grąžintas prekes, neteikiamas atsakymas į vartotojo pretenziją, netinkamai skaičiuojamas sutarties nutraukimo mokestis.
Ką daryti, jei pakliuvote į pinkles?
Jei vartotojas įtaria, kad pakliuvo į nesąžiningo pardavėjo pinkles, pirmiausia patariama kuo skubiau kreiptis į savo banką bei pasiteirauti dėl pinigų susigrąžinimo galimybės.
Taip pat VVTAT primena, kad vartotojas, manantis, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, vadovaudamasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis, privalo raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti savo reikalavimą. Verslininkui keliama pareiga ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Jei vartotojo netenkina pardavėjo atsakymas arba pardavėjas nepateikia motyvuoto atsakymo per nurodytą terminą, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Pasak VVTAT, nagrinėjant prašymus dėl socialiniuose tinkluose sudarytų sandorių, kai pardavėjas viešai neskelbia duomenų apie save, dažnai dedamos didelės pastangos tokiam pardavėjui identifikuoti, kreipiantis į atsakingas institucijas, bankus, domenų registratorius ir kt. Pasitaiko atvejų, kai pardavėjas veiklą vykdo trečiosiose šalyse – tokiais atvejais priimti galutinio sprendimo dėl ginčo sprendimo nėra galimybės.
VVTAT ragina vartotojus būti budriems ir teikia patarimus, kaip galima atpažinti nesąžiningą pardavėją internete:
• pardavėjas nenurodo pilnų savo kontaktinių duomenų (adreso, telefono numerio, el. pašto adreso, teisinės formos);
• pardavėjo tinklalapyje ar socialinio tinklo paskyroje pateikiami itin teigiami atsiliepimai apie produktą (patariame tikrinti atsiliepimus specialiose atsiliepimų svetainėse);
• pardavėjas nenurodo informacijos apie prekės savybes, naudojimą, sutarties atsisakymo teisę, skundų nagrinėjimo tvarką ir kt.;
• vartotojo prašoma pateikti asmens duomenis arba atverti nežinomas nuorodas siekiant gauti daugiau informacijos apie produktą.
